Sasnavos seniūnija

Seniūnijos centras - Sasnavos miestelis. Sasnavos miestelis. Seniūnijos teritorijoje yra 1 miestelis ir 56 kaimai. Didžiausiose gyvena: Puskelnių k. – 956, Sasnavos mstl. – 594, Tautkaičių k. – 223, Gavaltuvos k. – 220, Smilgių k. – 198 gyventojai. Sasnavos seniūnijoje gyvena ~ 3181 gyventojas. Seniūnijos plotas - 13207 ha.

Seniūnė -  Ramona Šilerytė-Cvirkienė

Seniūnijos adresas
Marijampolės sav., Sasnava, Sūduvos g. 27
Tel.  +370 343  28 788
El. p. sasnava@marijampole.lt

Sasnavos seniūnijos seniūnaitijos ir seniūnaičiai

Geografija ir gamta
Sasnava  įsikūrusi 13 km nuo Marijampolės šiaurės rytų link. Seniūnija išsidėsčiusi abipus kelio Marijampolė-Kaunas, turi patogų susisiekimą su Marijampolės ir kitais miestais. Per seniūniją nutiesta svarbi automobilių magistralė "Via Baltica" bei geležinkelis Kaunas-Šeštokai, 2015 m. greta paklota nauja europinio standarto vėžė. 2018 m. lapkričio 27 d. atidaryta rekonstruota keturių eismo juostų "Via Baltica" magistralė tarp Kauno ir Marijampolės A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruože nuo 45,15 iki 56,83 km Sasnavos seniūnijos teritorijoje. Vakarine jos dalimi teka Šešupė. Šiaurės ir rytų pusėje seniūniją puslankiu juosia miškai, priklausantys Sasnavos ir Varnabūdės girininkijoms. Miškai užima 25,3proc. seniūnijos ploto. Ties Gavaltuva, užtvenkus Šešupę, tyvuliuoja 70 ha tvenkinys, veikia Antanavo hidroelektrinė, priklausanti UAB "Vandens jėgainės". Nuo 2006m. veikia naujai atstatyta Puskelnių hidroelektrinė, priklausanti UAB "Žaltytis". Seniūnijoje yra dar du tvenkiniai: užtvenktas Sasnos upelis ties Sasnava užima 13 ha plotą, o užtvenkus Raišupėlio upelį ties Smilgiais, čia susidarė 10,7 ha tvenkinys. Seniūnijoje teka Valčiuvos, Utalinos upeliai. Pastarasis- vienas iš švariausių Lietuvoje. Sasnavos seniūnijoje yra keletas medžių - gamtos paminklų. Raišupio kaime auga keturios 150 -200 metų senumo vinkšnos, Sasnavos miestelyje - ąžuolas sodintas 1930 m. Vytauto Didžiojo paveikslo kelionei po Lietuvą atminti.

Istorija

Istorijos metraščiuose Sasnos kraštas minimas jau XIV a. Kryžiuočių ordinas, ruošdamasis žygiams į Lietuvą, pirmiausia siųsdavo žvalgus ištirti planuojamų žygių maršrutą, surasti vietas, tinkamas sustoti, nakvynei, kad jose būtų vandens, pašaro arkliams. Žvalgų pranešimai išliko, ir juos tyrinėjęs istorikas J. Totoraitis nustatė, kad 1384-1402 m. yra aprašyti 4 iš Instenburgo (Įsruties) per Sūduvą ėję kryžiuočių keliai. Visi jie ėjo per Šešupę ir jos baseiną. „Yra vienas smulkiai aprašytas kelias iš Instenburgo per Prūsų vietas, per Liepuoną, Zelvo upelį (Zanila), tekantį į Širvintą, per Širvintą, Rausvę ir Šešupę, nuo kurios dar devynios mylios kelio, kur reikia devynių tiltų per Šešupę, per Sasną“.

Tai, atrodo, yra pirmas Sasnos upės, nuo kurios vardą ir gavo miestelis Sasnava, paminėjimas. Kalbininkas K. Būga rašo, kad „Sūduvos srities Sasna (upė) ir Sasnava (miestelis), kurioje šiandien gyvena lietuviai, laikytinos yra prūsiškais vardais. Sasnos (šalies) ir Sasn(i)o (gyventojo) vardo reikšmę išaiškina mums 1303 m. srities pilies vardas Sassenpile Tautvardis sasnis arba sasnas reiškia ,,kiškį, vok. Hase“. Pagal K. Būgą, 1263, 1268 m. istoriniai šaltiniai mini ir sritį, vadintą Sasna, buvusią tarp Liubavo ir Galindos, pietvakarinėse senosiose prūsų žemėse.

Sasnavos kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII amžiaus, kai miškuose išsikirtę aikšteles jose apsigyveno žmonės, pradėjo statyti būdas, nuo kurių vėliau kilo vietovardžių pavadinimai. XVIII amžiaus antroje pusėje ant Sasnos kranto dabartinio miestelio vietoje apsigyveno pirmieji gyventojai. „1775 m. Sasnavoje buvo 7 sodybos“ - tai pirmas Sasnavos kaimo paminėjimas. Seniausia seniūnijos gyvenvietė - Surgučių kaimas, minimas 1738 m. Prienų seniūnijos dvarų inventoriuje. Jame gyveno 5 šeimos. Šiame inventoriuje minimi ir į pietus nuo Sasnavos esantys Smilgių ir Raišupio kaimai. Smilgių kaime 1738 m. gyveno 3 šeimos, Raišupio kaime - 2. Kaimus iš visų pusių supo miškai. 

Po Sasnavos kaimo įsikūrimo gyventojų skaičius pamažu didėjo. Sasnava ir aplinkiniai kaimai administraciniu požiūriu priklausė Kvietiškio, esančio prie Marijampolės,  raktui, vėliau, iki Pirmojo pasaulinio karo - Kvietiškio valsčiui. 
Po Lenkijos-Lietuvos valstybės trečiojo padalijimo Sasnava, kaip Užnemunės dalis, priklausė Rytų Prūsijai, ji pažymėta ir 1795-1800 m. bei 1807 m. Prūsijos valdžios sudarytuose Užnemunės žemėlapiuose.  1807-1812 m. Sasnava, kaip ir visa Užnemunė, priklausė Prancūzijai, buvo Napoleono imperijos dalis. 1812 metais per dabartinę seniūniją į Rusiją žygiavo Napoleono armija, o po pralaimėjimo tų pačių metų pabaigoje imperatorius Napoleonas pašešupiu per Surgučių kaimą rogėmis bėgo atgal į Paryžių.

1817 metais Sasnavoje pastatyta graži medinė šešiakampė koplyčia, turėjusi baroko stiliaus elementų. Pastačius koplyčią, Sasnavos kaimas ėmė augti sparčiau nei aplinkiniai kaimeliai, o koplyčia vėliau išplėsta į bažnyčią. 1904 m. įkurta Sasnavos parapija, kūrėsi bažnytkaimis. 1905-1906 m. pastatyta Sasnavos klebonija, 1911 m. pradėta projektuoti nauja bažnyčia, kurios statybą sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. 

Caro valdžios, Spaudos draudimo metais dabartinės Sasnavos seniūnijos kaimuose aktyviai veikė daraktoriai ir knygnešiai. Žymiausias jų - sasnavietis Jonas Luobikis. 1887 m. Sasnavoje pradėjo veikti valdžios atidaryta rusiška pradžios mokykla, 1906 m. - parapijos biblioteka-skaitykla.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sasnava tapo to paties pavadinimo valsčiaus centru. 1928-1938 m. Sasnavoje pagal architekto E. A. Fryko projektą pastatyta didinga mūrinė bažnyčia. 1933 m. Sasnavoje pastatytas naujas dviejų aukštų pradžios mokyklos pastatas.

Sasnavos apylinkių žmonės aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Sasnavos ir Puskelnių ūkininkai dalyvavo 1935-ųjų metų valstiečių streike. Po Antrojo pasaulinio karo Sasnavos valsčiaus, (vėliau - apylinkė) kaimuose vyko ginkluotas antitarybinis pasipriešinimas okupantams. Čia veikė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai. Iš seniūnijos į Sibirą buvo ištremta apie 50 šeimų.

Įžymūs žmonės, kultūra
Nepriklausomos Lietuvos generolai J. Bulota, J. Grigaitis ir A. Gustaitis, žymus aviakonstruktorius, lėktuvų ANBO kūrėjas ir statytojas; kunigas, istorikas, kraštotyrininkas ir statybininkas J. Reitelaitis, mokytojas, I, II ir III Seimų narys, Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjas V. Galinis, dailininkas ir skulptorius P. Deltuva, filologas ir kunigas K. Ambrasas, Kovo 11-osios nepriklausomybės Akto signataras, istorikas ir rašytojas G. Ilgūnas, fizikos ir  matematikos mokslų daktaras D. Grabauskas, Sasnavoje gilų pėdsaką paliko ilgametis parapijos klebonas, bažnyčios statytojas kunigas S. Čėsna, paminėtinas savanoris, Lietuvos kariuomenės majoras K. Ramanauskas bei kiti.

Seniūnijoje veikia Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos Sasnavos ikimokyklinio ugdymo skyriaus grupė „Nykštukai“, 3 Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos padaliniai:  Gavaltuvos, Sasnavos, Puskelnių, 3 Marijampolės kultūros centro skyriai: Gavaltuvos, Sasnavos, Tautkaičių, Marijampolės kultūros centro Sasnavos skyriaus meninės raiškos studija „ŠYPT”, UAB Sasnavos ambulatorija, UAB „Ramunėlės vaistinė“, Marijampolės priešgaisrinė apsaugos tarnybos  Sasnavos priešgaisrinė komanda, aerodromas, asociacija „Kraštiečių stuba“, VšĮ Sasnavos vaikų ir jaunimo gerovės centras „Židinys“ ir globos namų bendruomeninis padalinys.

2024 m. rugpjūčio 31 d. Sasnavos pagrindinės mokyklos veikla sustabdyta, reorganizuota prijungimo būdu prie Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos. Išleista buvusios Sasnavos pagrindinės mokyklos direktorės Astos Giedraitienės knyga ,,SASNAVOS MOKYKLA. Per šimtą metų besitęsęs šviesos kelias“, 2024.

Nuo 2024-01-18  Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka pristatė naują paslaugą – mobiliąją biblioteką. Mobiliosios bibliotekos autobusas aptarnauja Dženčialaukos, Tautkaičių, nuo 2024-04-02 Smilgių gyvenviečių ir aplinkinių kaimų skaitytojus.

Seniūnijoje yra 5 bendruomenės: Gavaltuvos (2003-08-18) pirmininkas Martynas Brusokas; Sasnavos (2003-11-28) pirmininkė Daiva Truncienė; Puskelnių (2005-05-20) pirmininkas Virginijus Jonavičius;  Tautkaičių (2006-08-24) pirmininkė Vaida Tamulynaitė-Matusevičienė; Smilgių (2009-12-01) pirmininkė Jūratė Utkevičienė. Nuo 2018 m. Smilgių kaimo bendruomenė nevykdo veiklos.

2017 m. liepos 15 d. Puskelnių kaimas išradingai šventė savo 330 metų jubiliejų. Kraštiečio profesoriaus Vytauto Lelešiaus iniciatyva gražioje Šešupės pakrantėje pastatytas paminklinis akmuo Puskelnių kaimui ir jo gyventojams. Šventės metu puskelniškiai pagerino prieš penkerius metus pasiektą rekordą, suburti kuo daugiau trumpomis kelnėmis mūvinčių žmonių. Rekordą užfiksavo ir patvirtino agentūra „Factum“: 2017 m. į „gyvą grandinę“ išsirikiavo 409 žmonės, 2012 m. - 359.

2019 m. kovo mėn. Tarptautinei teatro dienai naujai įsikūręs Puskelnių kaimo bendruomenės teatras „KUPARAS“, vadovė Birutė Labutytė, pristatė komediją „Pasaka be galo arba pašėlęs gyvenimo tango” pagal K. Binkio pjesę „Kai atsarga daro gėdą“.

2020 m. „Kuparas“ tapo Marijampolės kultūros centro Sasnavos skyriaus kolektyvu.
2012 m. gruodžio mėn. po restauravimo  atidaryti Sasnavos bendruomenės namai.
2016 m. rugsėjo 11 dieną Sasnavos mokykla šventė 130 metų jubiliejų.

2016 m. rugsėjo 29 d. socialinio darbo 25-ųjų metinių proga VšĮ Sasnavos vaikų ir jaunimo gerovės centro „Židinys“ direktorė, Sasnavos labdaros fondo pirmininkė Elena Senkuvienė apdovanota Švento Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliu už svarų indėlį mažinant savivaldybės žmonių socialinę atskirtį.

2017 m. lapkričio 29 d. Trakų pilyje įteiktas apdovanojimas Sasnavos seniūnijai laimėjus II vietą Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos organizuotame konkurse „2017 m. geriausiai tradicijas puoselėjanti Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono seniūnija“.

2016 m. pabaigoje įteiktas apdovanojimas Sasnavos seniūnijai laimėjus I vietą Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos organizuotame konkurse „2015 m. geriausiai tradicijas puoselėjanti Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono seniūnija“.

Seniūnijoje veikiančios kaimo bendruomenės raginamos pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis ir gerinti gyvenimo kokybę kaime. 2004 m. Lietuvai įstojus į ES, startavo LEADER+ programa - aktyviausi kaimo žmonės, bendruomenės ir institucijos ėmė burtis į vietos veiklos grupes (VVG), kad galėtų gauti finansavimą mokymams, kaimo plėtros strategijai rengti ir sėkmės atveju-projektams įgyvendinti.

2006 m. rugpjūčio mėn. teritoriniu principu įregistruota  Sūduvos VVG atstovauja Kazlų Rūdos savivaldybės ir Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos kaimiškajai teritorijai. Pagal LEADER+ priemonės principus VVG teritorija turi apimti ne mažiau kaip 10 tūkst. gyventojų. Kazlų Rūdos kaimiškoje teritorijoje gyvena  ~  7500 gyventojų, todėl jiems reikėjo rasti partnerius. Į kvietimą atsiliepė ir grupės veikloje panoro dalyvauti Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Tautkaičių, Gavaltuvos, Puskelnių, Smilgių, Sasnavos bendruomenės ir Sasnavos seniūnija.

Svarbiausia  veiklos kryptis -  strategijos sukūrimas.  Nuo 2007 m. balandžio mėnesio Sūduvos VVG rengė strategiją. 2008 m. gruodžio mėn. Sūduvos VVG strategijos kūrimas baigtas, nepriklausomų ekspertų įvertinta net 95 balais.  Kartu su kaimo bendruomenių, verslo atstovais, socialiniais partneriais, seniūnija aktyviai dalyvauja Sūduvos VVG veikloje, viešinant ir įgyvendinant strategiją, rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas.

2015 m. spalio mėn. Sūduvos VVG parengė strategiją 2014-2020 metams. 2016-06-01 buvo patvirtinta Sūduvos VVG startegija "Verslių, bendruomeniškų ir aktyvių Sūduvos krašto gyventojų telkimas 2014-2020 metais". Ekspertai strategiją įvertino 100 balų, o jos įgyvendinimui skirta maksimali paramos suma - 1.365.162 Eur. Iš jų Sasnavos seniūnijos projektams 270.492 Eur, Kazlų Rūdos - 621.705 Eur. Žr.  Sūduvos VVG.

2015 m. Sūduvos seniūnų klubo teikimu Sasnavos seniūnijos seniūnė Nijolė Smilgienė apdovanota Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu už nuopelnus Sasnavos krašto žmonėms.

• 2004 m. Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Sasnavos filiale atidarytas nemokamas viešojo interneto centras „Langas į ateitį“, kuris įsikūręs seniūnijos administraciniame pastate. 
• 2008 m. vyko viešojo informacijos centro (VIC) modernizavimas, gauti papildomai 2 kompiuteriai ir multifunkcinis įrenginys. Dabar vartotojams skirtos 4 kompiuterizuotos darbo vietos. 2009 m. Sasnavos biblioteka dalyvavo projekte „Bibliotekos pažangai“.
• Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Sasnavos padalinio informaciją žr. https://www.facebook.com/sasnavosbiblioteka
• Įgyvendinant projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ nuo 2008 m. lapkričio 10 d. seniūnijos patalpose pajungtas šviesolaidinis ryšys.
• 2008 m. sausio 11 d. Sasnavos labdaros fondas reorganizavo ir įsteigė Viešąją įstaigą Sasnavos vaiko dienos centrą, kurios pagrindinė veikla yra socialinių paslaugų teikimas, plėtra ir modernizavimas.
• 1992 m. įkurtas Sasnavos labdaros fondas, vadovė E. Senkuvienė, bendradarbiaujantis su Nyderlandų fondu „Stichting Litouwen“ („Parama Lietuvai“). Labdaros fondo „Parama Lietuvai“ veikla vykdoma Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse.
• 1998 m. įkurta Lietuvos ir Olandijos organizacija „Lietuvos jaunimas - Nyderlandai“.
• 1950 m. įkurtas Tautkaičių klojimo teatras. 2001 m. įkurta klojimo teatro draugija „Gegnė“, vadovė O. Miliauskienė.
• 2015 m. išleista Tautkaičių  klojimo teatro 65-mečiui Aldonos Gudaitytės-Teiberienės ir Onos Kvietkauskaitės- Miliauskienės knyga „Tautkaičių kultūros kronika“.
• 2002 m. pastatytas ir atidarytas  vienintelis naujas Lietuvoje klojimo teatras, jo iniciatorė ir vadovė O. Miliauskienė.
• 1990 m. įkurtas Sasnavos mišrus vokalinis ansamblis, vadovė M. Grybienė. Daugelį metų šį ansamblį garsino jo dalyvis ir solistas Boleslovas Kubilius - „Sidabrinių balsų“ konkursų laureatas.
• 1992 m. Sasnavoje įkurtas lėlių teatras, kuris nuo 1995 m. peraugo į dramos kolektyvą. 1999 m. iš vaikų dramos kolektyvo išaugo į vaikų ir jaunimo teatrą „Jaunuolynas“, respublikinių ir tarptautinių festivalių dalyvį. Režisierė O. Labutienė, scenografijos ir sceninių kostiumų kūrėja B. Labutytė. Nuo 2013 m. teatras tapo Sasnavos pagrindinės mokyklos ir laisvalaikio salės pasakos teatru „Jaunuolynas“, kuriam vadovauja Birutė Labutytė. Jai talkina renginių režisierė Loreta Dambrauskienė. Per 20 veiklos metų teatras pastatė 18 įvairių spektaklių, kurių dauguma nominuoti vaikų teatrų šventėse „Auksinis obuolys“, „Šimtakojis“ ir kt.
  1997 m. Sasnavoje įkurta visuomeninė organizacija, dabar asociacija „Kraštiečių stuba“, kuri buria Sasnavos seniūnijos gyventojus bei išeivius kultūriniam ir švietėjiškam darbui. Pirmoji vadovė – Ona Labutienė.
  Nuo 2012 m. asociacijai „Sasnavos kraštiečių stuba“ vadovauja renginių organizatorė Loreta Dambrauskienė.
  2004 m. su Olandų fondo „Parama Lietuvai“ pagalba Sasnavoje atidarytos dailiųjų amatų dirbtuvės, linų audimo ir technologijos muziejus.
• 2005 m. Sasnavos 230-ies metų jubiliejaus proga išleista kraštiečio Gedimino Ilgūno knyga „Sasnava. Kraštas ir žmonės“.
• 2005 m. dailininkas Rolandas Rimkūnas parengė Sasnavos herbo, vėliavos ir antspaudo etalonus.
• 2013 m. išleista Edmundo Ganusausko knyga „Išėjęs į žygį“ apie kraštietį Gediminą Ilgūną.
• Konkurse „Lietuvos kaimo spindulys 2007“ nominaciją „Kaimo policininkas“ pelnė Sasnavos policijos inspektorius  Romas Žebrauskas.
• Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato konkurso „Saugiausia Marijampolės apskrities seniūnija 2010“ nugalėtoja tapo Sasnavos seniūnija.
• Saulius Brusokas, Purviniškės k. - sunkiosios atletikos sporto meistras, daugkartinis Lietuvos ir Tarptautinių turnyrų nugalėtojas ir prizininkas:
  • 1994-1997 m. ištvermingiausias Lietuvos galiūnas;
  • 2003 m. Lietuvos galiūnų čempionatas 2 vieta;
  • 2003-2004 m. "Galiūno diržo" laimėtojas;
  • 2005 m. ir 2008 m. Pasaulio komandinis galiūnų čempionatas 1 vieta;
  • 2006 m. Pasaulio komandinis galiūnų čempionatas 2 vieta;
  • 2007 m. Pasaulio galiūnų čempionatas 9 vieta;
  • 2007 m. Saulius Brusokas, kaip nusipelnęs marijampolietis, apdovanotas Šv. Jurgio statulėle - už pergales galiūnų sporte;
  • 2008 m. Europos galiūnų čempionatas 8 vieta;
  • 2012 m. turnyro "Pasaulio taurė" 2 vieta;
  • 2012 m. Tarptautinio galiūnų turnyro nugalėtojas;
  • 2012-2013 m. Lietuvos galiūnų čempionato 3 vieta;
  • 2014 m. Galiūnų Čempionų lyga Vengrijoje 6 vieta;
  • 2015 m. Lietuvos galiūnų čempionatas 1 vieta;
  • 2016 m. Europos vilkikų tempimo čempionatas Vengrijoje 1 vieta;2
  • 2017 m. Baltijos galiūnų čempionatas 3 vieta.
• Martynas Brusokas, Purviniškės k. – sportininkas, vadinamas kylančia Lietuvos galiūnų sporto žvaigžde (treniruoja tėtis Saulius Brusokas):
  • 2017 m. Baltijos galiūnų čempionatas 4 vieta;
  • 2017 m. Pasaulio jaunimo galiūnų vicečempionas;
  • 2018 m. 26-asis tradicinis tarptautinis galiūnų turnyras 4 vieta;
  • 2018 m. Pasaulio jaunimo (iki 23 metų) galiūnų čempionas;
  • 2019 m. Bal­ti­jos ga­liū­nų čem­pio­na­to 1 vieta;
  • 2019 m. Pasaulio rąsto kėlimo čempionato Pasaulio jaunimo čempionas;
  • 2019 m. Pasaulio galiūnų taurės varžybos 3 vieta.
  • 2015 m. birželio 20 d.  Sasnava minėjo jubiliejinę šventę – „Sasnavai 240 “. Žiūrėti ypatingi seniūnijos renginiai.         
  • 2015 m. gegužės 30 d. Iškilmingame Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje, skirtame „Marijampolės dienų“ šventei „Marijampolė – Sūduvos širdis“ Sasnavos švč. Mergelės Marijos vardo parapijos klebonas, Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Arvydas Liepa buvo apdovanotas Švento Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliu už svarų indėlį į Sasnavos parapijos ir visos Vilkaviškio vyskupijos gyvenimą.

  • 2021 m. gruodžio 16 d.  Atidengta medžio skulptūra kraštiečiui Gediminui Ilgūnui atminti. Žiūrėti ypatingi seniūnijos renginiai. 

Paminklai ir lankytinos vietos
Neogotikinė Sasnavos šv. Mergelės Marijos bažnyčia baigta statyti 1938 metais. Projekto autorius - E. Frykas. Bažnyčia sumūryta iš raudonų plytų su gausiai puoštais fasadais. Sasnavos bažnyčia - viena didžiausių bei puošniausių sakralinių pastatų Užnemunėje. Sasnavos bažnyčioje yra dailės  paminklų.
Architektūrinis paminklas yra ir senoji Sasnavos klebonija, statyta 1905-1906 metais.
2004 m. Sasnavos parapija minėjo 100 metų sukaktį. 
2023-09-17 paminėtas  Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios 85 metų jubiliejus.
2004-2005 m. restauruota ir gyventojų, bendruomenės poreikiams naudojama Sasnavos klebonija tapo jaukiais parapijos namais. www.sasnavosparapija.lt. https://www.facebook.com/sasnavosparapija/
2003 m. išleista knyga „Sasnavos bažnyčios ir parapijos istorija“, autorė - miestelio gyventoja, Birutė Arlauskienė.

2011 m. gegužės 6 d. Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje, pašventinta atkurta senoji Sasnavos bažnyčia (statyta 1817 m., nugriauta 1952-1954 m.). 2008 m. vasario 8 d. buvo pašventintas šios Švč. M. Marijos Gimimo titulą turinčios bažnyčios kertinis akmuo. Atkurti architektūrinę, meninę vertę turinčią medinę aštuoniakampę bažnyčią (drauge su varpine, šventoriaus tvora etc.) remiantis išlikusia autentiška architektūrine, ikonografine medžiaga buvo sumanyta muziejuje formuojant XIX a. pab.-XX a. pradžios etnografinio miestelio ansamblį,  jame įrengiant turgaus aikštę, prekybininkų bei amatininkų namus, visuomeninius pastatus. Į atkurtą bažnyčią sugrįžo du iš trijų autentiški altoriai, klausyklos, suolai, kiti liturginiai reikmenys.

2017 m. rugsėjo 7 d. sasnaviškių delegacija dalyvavo Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse vykusioje šventėje „Sasnavos senąjai bažnyčiai - 200 metų“.

Lankytinos vietos: Sasnavos mstl. I kapinėse – koplytstulpis knygnešiui J. Luobikiui ir jo bendražygiams (aut. I. Užkurnys), Lietuvos kariuomenės majoro K. Ramanausko, žuvusio 1920 m., kapas, Paminklinės lentos 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Sasnavos valsčiaus savanoriams ir Vyčio Kryžiaus kavalieriams atminti, aviakonstruktoriaus A. Gustaičio tėviškė Obelinės kaime, Nendrinių senkapis IX - XII a., paminklinis akmuo 1863 metų sukilimui prie Čystos Būdos kaimo atminti prie Šilakojo miško Nedėldaržio k., paminklas 1947 m. liepos 30 d. žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vado ir partizanų atminimui Raišupio k., atminimo ženklas 1945 m. birželio 10 d. Aukštosios k. žuvusiems Geležinio vilko rinktinės partizanams bei jų rėmėjams atminti, stogastulpis Navasodų k., šiam kaimui ir iš jo kilusiam kunigui, istorikui Jonui Reitelaičiui atminti, koplytstulpis Surgučių k., Tautkaičių klojimo teatras „Gegnė“ Dženčialaukos k., Sasnavos aerodromas Kuzų k., Sasnavos bendruomenės „Zuikių muziejus“.

2010 m. liepos 3 d. Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ vadovė Ona Miliauskienė apdovanota Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu už ilgametę kultūrinę veiklą ir Sūduvos krašto mėgėjų teatro tradicijų puoselėjimą.

2014 metų gegužės mėn. Tautkaičių laisvalaikio salės kultūrinio darbo organizatorė, klojimo teatro draugijos „Gegnė“ vadovė, ilgametė kultūros darbuotoja Ona Miliauskienė apdovanota M. K. Čiurlionio fondo nominacija „Sūduvos šviesuolis - krašto globėjas“.
2023 m. Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ bendruomenės puoselėjama klojimo teatro veikla įrašyta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Teikėjai: Tautkaičių kaimo klojimo teatro draugija „Gegnė“, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus.
2024 m. kovo 28 d. Vilniaus rotušėje Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ vadovei Onai Miliauskienei įteiktas nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių saugotojų sertifikatas „Klojimo teatro tradicija Tautkaičių krašte“. Šventiniame renginyje, reprezentuodamas savo veiklą, vienas ryškiausių Klojimo teatro tradicijos tęsėjų ir puoselėtojų Tautkaičių klojimo teatras „Gegnė“ parodė  Juozo Baltušio pjesės „Gieda gaideliai“ ištrauką.
2024-04-15 minint pasaulinę kultūros dieną Marijampolėje vyko „Kultūros kačių“ nominacijų renginys - „Kultūros kate“ su nominacija „2023 metų etninės kultūros ir tradicijų puoselėtojas“ pagerbta Ona Miliauskienė, Tautkaičių klojimo teatro vadovė, už nuoširdų Taukaičių klojimo teatro veiklos, kuri įtraukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, saugojimą bei Sūduvos krašto  mėgėjų  teatro ir etninių  kultūros tradicijų puoselėjimą.

Paminklas Raišupio k. pastatytas buvusioje J. Karčiausko sodyboje 1947 m. liepos 30 d. per susišaudymą su Marijampolės aps. MGB skyriaus karine-čekistine grupe ir MGB vidaus kariuomenės 287-ojo šaulių pulko kareiviais žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vado Juozo Stanaičio-Liūto ir partizanų Vinco Bridžiaus-Žaibo, Viktoro Lelešiaus-Jovaro, Kazimiero Mykolaičio-Lakūno, Vytauto Mykolaičio-Aido, Jono Popieros-Šalmo atminimui. Autorius Vytautas Akelaitis. Atidengtas 1991 m. liepos 28 d.

2013-12-05 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras valstybės lėšomis pastatė Atminimo ženklą 1945 m. birželio 10 d. Aukštosios k. žuvusiems Geležinio vilko rinktinės partizanams bei jų rėmėjams atminti. Atminimo ženklo iniciatorius Romas Rusteika.

Netoli Sasnavos esančiame aerodrome vyksta Marijampolės parašiutininkų klubo, vadovas A. Danilaitis, sportinės varžybos, aviacijos šventės, www.marizone.lt.

2013 m. vasario 16 d. Marijampolės aeroklubo, Sasnavos aerodromo viršininkas Alvydas Danilaitis apdovanotas Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu už aviacijos ir parašiutų sporto populiarinimą Sūduvos krašte.

Sasnavos seniūnijoje pavyzdingai tvarkomos sodybos: Birutės ir Saliamono Tamošiūnų, Puskelnių k., Elenos ir Valdo Senkų, Kuzų k., Alginos ir Justino Seliokų, Tautkaičių k., Sonatos ir Algimanto Lastauskų, Tautkaičių k., Onos Miliauskienės, Dženčialaukos k., Aušros ir Remigijaus Uleckų, Gavaltuvos k., Irmos ir Remigijus Eidukevičių, Sasnavos mstl., Jolantos ir Arūno Vaičiūnų, Gavaltuvos k., Laimos ir Broniaus Abramavičių, Barsukinės k., Vidos ir Rimanto Baltrušaičių, Puskelnių k., Jūratės ir Modesto Utkevičių, Smilgių k.

Sasnavos seniūnijos Nedėlberžio kaime prie Šilakojo miško yra Miglų slėnis, kurį kuria Editos Lei pseudonimu prisistatanti lėlininkė Edita Lepšienė.

Verslas
Žemės ir miškų ūkis, maisto produktų perdirbimas, automobilių remontas, mažmeninė prekyba, krovinių pervežimas - tokia veikla užsiima Sasnavos seniūnijos gyventojai. Seniūnijoje yra 7 prekybos įmonės, 4 degalinės, krovinių pervežimo įmonė UAB „Avansas“ Klevinių k.; krovinių ir automobilių pervežimas–pardavimas IĮ „Vegatransa“ Puskelnių k.; mediena–medienos gaminiai UAB „Auminga“ Puskelnių k.; UAB „Sarvyda“ – metalo gaminiai, lauko kubilai, pirtelės; Surgučių medelynas, Surgučių k. – formuotų ir skiepytų spygliuočių bei lapuočių auginimas; Parko medelynas, Puskelnių k. – vaismedžių bei vaiskrūmių, dekoratyvinių augalų prekyba; paminklų dirbtuvė Purviniškės k.; Kantališkių k. viešbutis „Grįžulo ratai“. Kaimo turizmo sodybos – Dženčialaukos, Mačiuliškių kaimuose.

Kaimuose populiarūs amatai: molio lipdymo - keramikė Asta  Strašauskienė, Smilgių k., tautodailininkas  Klemensas Kvainauskas, Lapiškių k. Klemensas Kvainauskas nuo1998 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus narys, respublikinių ir tarptautinių parodų dalyvis, prizinių vietų laimėtojas.

Sėkmingai sekasi stambesnių ūkių ūkininkams: Giedriui Aleknavičiui, Dainiui Jarumbavičiui, Giedriui Gabrevičiui, Juozui Kairiui, Raimundui Kazakevičiui, Justinui Kazakevičiui,  Jonui Kurtinaičiui, Mindaugui Vaišniui ir Rolandui Venckevičiui.

Seniūnijoje aktyviai ūkininkauja 300 ūkininkų. Dauguma jų yra vidutiniai arba smulkūs.  Vystoma ekologinių ūkių veikla: uogininkystė-sodininkystė, taip pat ūkininkaujama pagal programą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“: juodųjų serbentų, aviečių, braškių, šaltalankių auginimas.

Plėtojama netradicinė ūkinė veikla - Tomo Senkaus, Kantališkių k., gurmaniškųjų grybų auginimas ir produkcijos pateikimas vartotojui.
Vilijos ir Algirdo Žemaičių, Surgučių k., šeimos ūkis – trumpųjų maisto tiekimo grandinių „nuo lauko iki stalo“ vystymas, palaikant tiesioginį ryšį su vartotojais.

Vilija ir Algirdas Žemaičiai 2011 m. konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2011“ nugalėtojai, už ekologinio ūkio puoselėjimą.

Netradicinių augalų auginimas: vaistinių ir aromatinių augalų auginimas, putinų, šilauogių, pluoštinių kanapių, sausmedžių, vytelių auginimas ir pynimas.

Apdovanoti Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu:

• 2013 m. Romas Vilionis, už aukštus pasiekimus žemės ūkio srityje
• 2014 m. Jonas Kurtinaitis, už pažangų ūkininkavimą ir labdaringą veiklą
• 2015 m. Valdas Senkus, už pavyzdingą ūkininkavimą

Veikia Smilgių žemės ūkio bendrovė

Sasnavos seniūnijos gyvenamosios vietovės
Aukštosios k., Avižinės k., Balemolės k., Barsukinės k., Barštinės k., Bebruliškės k., Beržinbūdės k., Bitikų k., Brastos k., Būdviečių k., Čisavos k., Čystos Būdos k., Čiuiniškės k., Didžiosios Trakiškės k., Dženčialaukos k., Elniakalnio k., Gavaltuvos k., Gelumbiškių k., Kantališkių k., Kazliškių k., Klevinės k., Klevinių k., Klevinkalnio k., Kuzų k., Lapiškių k., Lygumų k., Mačiuliškių k., Molupio k., Navasodų k., Nedėlberžio k., Nendrinių k., Nuoragėlių k., Obelinės k., Ožnugarių k., Pagelumbiškio k., Pagirėlių k., Pakeliškės k., Paraišupio k., Pasienių k., Pavengliskos k., Prigražiškės k., Purviniškės k., Puskelnėlių k., Puskelnių k., Raišupio k., Rudiškių k., Sasnavos mstl., Smalinyčios k., Smilgių k., Surgučių k., Svirnaviečių k., Tautkaičių k., Topeliškių k., Uosupėlio k., Varnabūdės k., Vinčų k., Voveriškių k.