Seniūnijos centras - Sasnavos miestelis. Sasnavos seniūnijoje yra 59 kaimai ir miestelis, iš jų 51 gyvenamoji vietovė. Didžiausios iš jų: Sasnavos mstl. (~ 700 gyventojų), Puskelniai (~ 700 gyventojų), Gavaltuva (~ 330 gyventojų), Tautkaičiai (~ 300 gyventojų), Smilgiai (~ 300 gyventojų). Iš viso seniūnijoje yra ~ 3,5 tūkst. gyventojų. Seniūnijos plotas - 13207 ha.

Seniūnė - Nijolė Smilgienė 

Seniūnijos adresas
Marijampolės sav., Sasnava, Sūduvos g.27
Tel./faks.:  (8 343)  28 788, 28 766
El. paštas sasnava@marijampole.lt

Seniūnijos atributika 

Geografija ir gamta
Sasnava  įsikūrusi 13 km nuo Marijampolės šiaurės rytų link. Seniūnija išsidėsčiusi abipus kelio Marijampolė-Kaunas, turi patogų susisiekimą su Marijampolės centru ir kitais miestais. Per seniūniją nutiestas geležinkelis Kaunas-Šeštokai bei svarbi automobilių magistralė „ViaBaltica“. Vakarine jos dalimi teka Šešupė. Šiaurės ir rytų pusėje seniūniją puslankiu juosia miškai, priklausantys Sasnavos ir Varnabūdės girininkijoms. Miškai užima 25,3proc. seniūnijos ploto.
Ties Gavaltuva, užtvenkus Šešupę, tyvuliuoja 70 ha tvenkinys, veikia Antanavo hidroelektrinė, priklausanti UAB „Vandens jėgainės“. Nuo 2006m. veikia naujai atstatyta Puskelnių hidroelektrinė, priklausanti UAB „Žaltytis“. Seniūnijoje yra dar du tvenkiniai: užtvenktas Sasnos upelis ties Sasnava užima 13 ha plotą, o užtvenkus Raišupėlio upelį ties Smilgiais, čia susidarė 10,7 ha tvenkinys. Seniūnijoje teka Valčiuvos, Utalinos upeliai. Pastarasis- vienas iš švariausių Lietuvoje. Sasnavos seniūnijoje yra keletas medžių - gamtos paminklų. Raišupio kaime auga keturios 150 -200 metų senumo vinkšnos, Sasnavos miestelyje - ąžuolas sodintas 1930 m. Vytauto Didžiojo paveikslo kelionei po Lietuvą atminti.

Istorija
Istorijos metraščiuose Sasnos kraštas minimas jau XIV a. Kryžiuočių ordinas, ruošdamasis žygiams į Lietuvą, pirmiausia siųsdavo žvalgus ištirti planuojamų žygių maršrutą, surasti vietas, tinkamas sustoti, nakvynei, kad jose būtų vandens, pašaro arkliams. Žvalgų pranešimai išliko, ir juos tyrinėjęs istorikas J. Totoraitis nustatė, kad 1384-1402 m. yra aprašyti 4 iš Instenburgo (Įsruties) per Sūduvą ėję kryžiuočių keliai. Visi jie ėjo per Šešupę ir jos baseiną. „Yra vienas smulkiai aprašytas kelias iš Instenburgo per Prūsų vietas, per Liepuoną, Zelvo upelį (Zanila), tekantį į Širvintą, per Širvintą, Rausvę ir Šešupę, nuo kurios dar devynios mylios kelio, kur reikia devynių tiltų per Šešupę, per Sasną“.

Tai, atrodo, yra pirmas Sasnos upės, nuo kurios vardą ir gavo miestelis Sasnava, paminėjimas. Kalbininkas K. Būga rašo, kad „Sūduvos srities Sasna (upė) ir Sasnava (miestelis), kurioje šiandien gyvena lietuviai, laikytinos yra prūsiškais vardais. [...]Sasnos (šalies) ir Sasn(i)o (gyventojo) vardo reikšmę išaiškina mums 1303 m. srities pilies vardas Sassenpile [...] Tautvardis sasnis arba sasnas reiškia ,,kiškį, vok. Hase“. Pagal K. Būgą, 1263, 1268 m. istoriniai šaltiniai mini ir sritį, vadintą Sasna, buvusią tarp Liubavo ir Galindos, pietvakarinėse senosiose prūsų žemėse.

Sasnavos kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII amžiaus, kai miškuose išsikirtę aikšteles jose apsigyveno žmonės, pradėjo statyti būdas, nuo kurių vėliau kilo vietovardžių pavadinimai. XVIII amžiaus antroje pusėje ant Sasnos kranto dabartinio miestelio vietoje apsigyveno pirmieji gyventojai. „1775 m. Sasnavoje buvo 7 sodybos“ - tai pirmas Sasnavos kaimo paminėjimas. Seniausia seniūnijos gyvenvietė - Surgučių kaimas, minimas 1738 m. Prienų seniūnijos dvarų inventoriuje. Jame gyveno 5 šeimos. Šiame inventoriuje minimi ir į pietus nuo Sasnavos esantys Smilgių ir Raišupio kaimai. Smilgių kaime 1738 m. gyveno 3 šeimos, Raišupio kaime - 2. Kaimus iš visų pusių supo miškai. 

Po Sasnavos kaimo įsikūrimo gyventojų skaičius pamažu didėjo. Sasnava ir aplinkiniai kaimai administraciniu požiūriu priklausė Kvietiškio, esančio prie Marijampolės,  raktui, vėliau, iki Pirmojo pasaulinio karo - Kvietiškio valsčiui. 
Po Lenkijos-Lietuvos valstybės trečiojo padalijimo Sasnava, kaip Užnemunės dalis, priklausė Rytų Prūsijai, ji pažymėta ir 1795-1800 m. bei 1807 m. Prūsijos valdžios sudarytuose Užnemunės žemėlapiuose.  1807-1812 m. Sasnava, kaip ir visa Užnemunė, priklausė Prancūzijai, buvo Napoleono imperijos dalis. 1812 metais per dabartinę seniūniją į Rusiją žygiavo Napoleono armija, o po pralaimėjimo tų pačių metų pabaigoje imperatorius Napoleonas pašešupiu per Surgučių kaimą rogėmis bėgo atgal į Paryžių.

1817 metais Sasnavoje pastatyta graži medinė šešiakampė koplyčia, turėjusi baroko stiliaus elementų. Pastačius koplyčią, Sasnavos kaimas ėmė augti sparčiau nei aplinkiniai kaimeliai, o koplyčia vėliau išplėsta į bažnyčią. 1904 m. įkurta Sasnavos parapija, kūrėsi bažnytkaimis. 1905-1906 m. pastatyta Sasnavos klebonija, 1911 m. pradėta projektuoti nauja bažnyčia, kurios statybą sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. 

Caro valdžios, Spaudos draudimo metais dabartinės Sasnavos seniūnijos kaimuose aktyviai veikė daraktoriai ir knygnešiai. Žymiausias jų - sasnavietis Jonas Luobikis. 1887 m. Sasnavoje pradėjo veikti valdžios atidaryta rusiška pradžios mokykla, 1906 m. - parapijos biblioteka-skaitykla.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sasnava tapo to paties pavadinimo valsčiaus centru. 1928-1938 m. Sasnavoje pagal architekto E. A. Fryko projektą pastatyta didinga mūrinė bažnyčia. 1933 m. Sasnavoje pastatytas naujas dviejų aukštų pradžios mokyklos pastatas.

Sasnavos apylinkių žmonės aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Sasnavos ir Puskelnių ūkininkai dalyvavo 1935-ųjų metų valstiečių streike. Po Antrojo pasaulinio karo Sasnavos valsčiaus, (vėliau - apylinkė) kaimuose vyko ginkluotas antitarybinis pasipriešinimas okupantams. Čia veikė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai. Iš seniūnijos į Sibirą buvo ištremta apie 50 šeimų.

Įžymūs žmonės, kultūra
Sasnavos krašte (valsčiuje, seniūnijoje) gimė daug visoje Lietuvoje garsių žmonių. Tai Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir valstybės Prezidentas Kazys Grinius; Nepriklausomos Lietuvos generolai J. Bulota, J. Grigaitis ir A. Gustaitis, žymus aviakonstruktorius, lėktuvų ANBO kūrėjas ir statytojas; kunigas, istorikas, kraštotyrininkas ir statybininkas J. Reitelaitis, mokytojas, I, II ir III Seimų narys, Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjas V. Galinis, dailininkas ir skulptorius P. Deltuva, filologas ir kunigas K. Ambrasas, Kovo 11-osios nepriklausomybės Akto signataras, istorikas ir rašytojas G. Ilgūnas, fizikos ir  matematikos mokslų daktaras D. Grabauskas, Sasnavoje gilų pėdsaką paliko ilgametis parapijos klebonas, bažnyčios statytojas kunigas S. Čėsna, paminėtinas savanoris, Lietuvos kariuomenės majoras K. Ramanauskas bei kiti.

Seniūnijoje veikia Lygumų pagrindinė, Sasnavos pagrindinė mokykla, 5 bibliotekos, 3 laisvalaikio salės, pašto skyrius,  IĮ Onos Parplėnienės ambulatorija. Vykdant švietimo reformą, nesurinkus pakankamo moksleivių skaičiaus, nuo 2008-09-01 likviduotas Sasnavos vidurinės mokyklos Puskelnių skyrius, nuo 2009-09-01 - Tautkaičių, Smilgių skyriai, nuo 2010-09-01 Sasnavos vidurinė mokykla tapo pagrindine mokykla.

Seniūnijoje įkurtos penkios kaimo bendruomenės: Gavaltuvos (2003-08-18), pirmininkas Justinas Kailius; Sasnavos (2003-11-28), pirmininkė Renata Mažeikienė; Puskelnių (2005-05-20), pirmininkas Kęstutis Petruškevičius; Tautkaičių (2006-08-24), pirmininkė Ona Miliauskienė, Smilgių (2009-12-01), pirmininkas Nerijus Sabas.

Seniūnijoje veikiančios kaimo bendruomenės raginamos pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis ir gerinti gyvenimo kokybę kaime. 2004 m. Lietuvai įstojus į ES, startavo LEADER+ programa - aktyviausi kaimo žmonės, bendruomenės ir institucijos ėmė burtis į vietos veiklos grupes (VVG), kad galėtų gauti finansavimą mokymams, kaimo plėtros strategijai rengti ir sėkmės atveju-projektams įgyvendinti.

2006 m. rugpjūčio mėn. teritoriniu principu įregistruota Sūduvos VVG. Sūduvos VVG atstovauja Kazlų Rūdos savivaldybės ir Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos kaimiškajai teritorijai. Pagal LEADER+ priemonės principus VVG teritorija turi apimti ne mažiau kaip 10 tūkst. gyventojų. Kazlų Rūdos kaimiškoje teritorijoje gyvena tik 7500 gyventojų, todėl jiems reikėjo rasti partnerius. Į kvietimą atsiliepė ir grupės veikloje panoro dalyvauti Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Tautkaičių, Gavaltuvos, Sasnavos bendruomenės ir pati Sasnavos seniūnija. Išrinktas VVG 18 narių valdymo organas - valdyba. Iš 18 valdybos narių 13 - iš Kazlų Rūdos savivaldybės ir 5 - iš Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos.

Svarbiausia  veiklos kryptis -  strategijos sukūrimas.  Nuo 2007 m. balandžio mėnesio Sūduvos VVG rengė strategiją. 2008 m. gruodžio mėn. Sūduvos VVG strategijos kūrimas baigtas, nepriklausomų ekspertų įvertinta net 95 balais. 

• 2011 m. lapkričio 22 d. Kazlų Rūdoje vyko Sūduvos vietos veiklos grupės narių visuotinis rinkiminis - ataskaitinis susirinkimas. Jo metu buvo pristatytos ir patvirtintos pirmininkės Redos Kneizevičienės veiklos bei VVG finansinė ataskaitos. Rinkimų metu šios VVG pirmininke dar vienai kadencijai buvo išrinkta R. Kneizevičienė. Į naująją valdybą buvo išrinkta 12 narių, tame skaičiuje 4 Sasnavos seniūnijos atstovai: N. Smilgienė, R. Mažeikienė, A. Miliauskas, N. Sabas, A. Ališauskas, D. Juknevičienė, J. Gurevičienė, G. Tamašauskas, M. Akelaitis, O. Pukys,  A. Margevičiūtė bei R. Avietynienė. Valdybos pirmininku išrinktas  M. Akelaitis.
• 2004 m. Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Sasnavos filiale atidarytas nemokamas viešojo interneto centras „Langas į ateitį“, kuris įsikūręs seniūnijos administraciniame pastate.
• 2008 m. vyko viešojo informacijos centro (VIC) modernizavimas, gauti papildomai 2 kompiuteriai ir multifunkcinis įrenginys. Dabar vartotojams skirtos 4 kompiuterizuotos darbo vietos. 2009 m. Sasnavos biblioteka dalyvauja projekte „Bibliotekos pažangai“.
• Įgyvendinant projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ nuo 2008 m. lapkričio 10 d. seniūnijos patalpose pajungtas šviesolaidinis ryšys.
• Nuo 2003 m. Sasnavoje veikia vaikų dienos centras „Saulutė“, kurį lanko socialiai remtinų šeimų vaikai. 
• 2008 m. sausio 11 d. Sasnavos labdaros fondas reorganizavo ir įsteigė Viešąją įstaigą Sasnavos vaiko dienos centrą, kurios pagrindinė veikla yra socialinių paslaugų teikimas, plėtra ir modernizavimas.
• 1992 m. įkurtas Sasnavos labdaros fondas, vadovė E. Senkuvienė, bendradarbiaujantis su Nyderlandų fondu „Stichting Litouwen“ („Parama Lietuvai“). Labdaros fondo „Parama Lietuvai“ veikla vykdoma Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse.
• 1998 m. įkurta Lietuvos ir Olandijos organizacija „Lietuvos jaunimas - Nyderlandai“.
• 1950 m. įkurtas Tautkaičių klojimo teatras. 2001 m. įkurta klojimo teatro „Gegnė“ draugija, vadovė O. Miliauskienė.
• 2002 m. pastatytas ir atidarytas  vienintelis naujas Lietuvoje klojimo teatras, jo iniciatorė ir vadovė O. Miliauskienė.
• 1990 m. įkurtas Sasnavos mišrus vokalinis ansamblis, vadovė M. Grybienė. Daugelį metų šį ansamblį garsino jo dalyvis ir solistas Boleslovas Kubilius - „Sidabrinių balsų“ konkursų laureatas.
• 1992 m. Sasnavoje įkurtas lėlių teatras, kuris nuo 1995 m. peraugo į dramos kolektyvą. 1999 m. iš vaikų dramos kolektyvo išaugo į vaikų ir jaunimo teatrą „Jaunuolynas“, respublikinių ir tarptautinių festivalių dalyvį. Režisierė O. Labutienė, scenografijos ir sceninių kostiumų kūrėja B. Labutytė.
• 1997 m. Sasnavoje įkurta visuomeninė organizacija, dabar asociacija „Kraštiečių stuba“, kuri buria Sasnavos seniūnijos gyventojus bei išeivius kultūriniam ir švietėjiškam darbui.
• 2004 m. su Olandų fondo „Parama Lietuvai“ pagalba Sasnavoje atidarytos dailiųjų amatų dirbtuvės, linų audimo ir technologijos muziejus.
• 2005 m. Sasnavos 230-ies metų jubiliejaus proga išleista kraštiečio Gedimino Ilgūno knyga „Sasnava.Kraštas ir žmonės“.
• Dailininkas Rolandas Rimkūnas parengė Sasnavos herbo, vėliavos ir antspaudo etalonus.
  

Paminklai ir lankytinos vietos
Neogotikinė Sasnavos šv. Mergelės Marijos bažnyčia baigta statyti 1938 metais. Projekto autorius - E. Frykas. Bažnyčia sumūryta iš raudonų plytų su gausiai puoštais fasadais. Sasnavos bažnyčia - viena didžiausių bei puošniausių sakralinių pastatų Užnemunėje. Sasnavos bažnyčioje yra dailės  paminklų.
Architektūrinis paminklas yra ir senoji Sasnavos klebonija, statyta 1905-1906 metais.
2004 m. Sasnavos parapija minėjo 100 metų sukaktį. 2004-2005 m. restauruojama ir gyventojų, bendruomenės poreikiams jau naudojama Sasnavos klebonija tapo jaukiais parapijos namais.
2003 m. išleista knyga „Sasnavos bažnyčios ir parapijos istorija“, autorė - miestelio gyventoja, Birutė Arlauskienė.
Rumšiškių liaudies buities muziejuje pradėta atkurti 1817 metais statyta medinė aštuonkampė Sasnavos bažnyčia ir kompleksas: varpinė, karstinė, šventoriaus tvora su vartais. 2008 m. vasario 8-ąją buvo pašventintas kertinis atkuriamos Sasnavos bažnyčios akmuo. Atstatyta bažnyčia stovės Liaudies buities muziejaus teritorijoje atkurtame XIX a. pabaigos - XX a. pradžios nedidelio miestelio fragmente - jame įrengta turgaus aikštė, prekybininkų bei amatininkų namai, visuomeniniai pastatai. Sprendimą atkurti jau sunykusią Sasnavos bažnyčią, kuri turi išskirtinę architektūrinę, meninę, istorinę reikšmę, lėmė tai, kad yra išlikusių jos fotografijų, archyvuose saugomi unikalūs senosios Sasnavos bažnyčios apmatavimų brėžiniai, atlikti 1939 m. atkūrus bažnyčią jos interjere numatoma atstatyti senuosius altorius, panaudoti kitus autentiškus elementus. Taip būtų atkurtas iš dalies autentiškas kultūros paminklas.

Lankytinos istorinės vietos: koplytstulpis knygnešiui J.Luobikiui ir jo bendražygiams Sasnavos mstl. (aut.I.Užkurnys), aviakonstruktoriaus A. Gustaičio tėviškė - Obelinės kaime, Lietuvos kariuomenės majoro K. Ramanausko, žuvusio 1920 m., kapas Sasnavos senosiose kapinėse, Nendrinių senkapis IX - XII a.
Netoli Sasnavos esančiame aerodrome vyksta Marijampolės parašiutininkų klubo, vadovas A. Danilaitis, sportinės varžybos, aviacijos šventės, www.marizone.lt.
Sasnavos seniūnijoje yra keletas pavyzdingai tvarkomų sodybų - savivaldybės, apskrities ar net Respublikos gražiausių sodybų konkursų nugalėtojų. Reikėtų paminėti sodybas: Petronėlės ir Juozo Sakalauskų, Smalinyčios kaime, Birutės ir Saliamono Tamošiūnų, Puskelnių kaime, Elenos ir Valdo Senkų, Kuzų kaime.

Verslas
Žemės ir miškų ūkis, maisto produktų perdirbimas, automobilių remontas, mažmeninė prekyba, krovinių pervežimas - tokia veikla užsiima Sasnavos seniūnijos gyventojai. Seniūnijoje yra 12 prekybos įmonių, 4 degalinės, gyvulių supirkimo ir mėsos perdirbimo įmonė UAB „Sasnelė“, kuri išplėtė savo veiklą ir nuo 2006m. veikia pramogų centras Sasnavos miestelyje.

Kaimuose populiarūs amatai : pynimo - Petronelė ir Juozas Sakalauskai, Smalinyčios k., molio lipdymo - keramikė Asta  Strašauskienė, Smilgių k., medžio drožinėjimo - drožėjas Arūnas Vizbara, Puskelnių k., tautodailininkas  Klemensas Kvainauskas, Lapiškių k. Klemensas Kvainauskas nuo 1998 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus narys, respublikinių ir tarptautinių parodų dalyvis, prizinių vietų laimėtojas.

Seniūnijoje ūkininkauja apie 465 ūkininkų. Dauguma jų yra smulkūs. Vystoma ekologinių ūkių veikla: pienininkystė  - Giedrius Aleknavičius, Nuoragėlių kaime; grūdinės kultūros - Antanas Pucėta, Smilgių kaime; netradicinių augalų (vaistažolių) auginimas - Liudmila  Vasiliauskienė, Klevinių kaime; uogininkystė - Gintaras Sabaliauskas, Sasnavos mstl.; Audrius Ramančiuckas, Surgučių kaime; Vitas Ališauskas, Barštinės kaime; uogininkystė - daržininkystė - Vilija ir Algirdas Žemaičiai, Surgučių kaime ir kt.

Sėkmingai sekasi stambesnių ūkių ūkininkams: Jonui  Kurtinaičiui, Valdui Senkui, Valentinui ir Almai Batvinams, Valentinui Jarumbavičiui, Giedriui Gabrevičiui, Jonui Kairiui, Remigijui Šalaševičiui.

Išlikę žemės ūkio bendrovės: Smilgių, Sasnavos, Tautkaičių.

Seniūnijos teritorijos s vietovės

Aukštosios k. Avižinės k. Balemolės k. Barsukinės k. Barštinės k. Bebruliškės k. Bendoriškių k.  Beržinbūdės k. Bitikų k. Brastos k. Būdviečių k. Čisavos k. Čystos Būdos k. Čiuiniškės k. Didžiosios Trakiškės k. Dženčialaukos k. Gavaltuvos k. Gelumbiškių k. Išdagėlių k. Kantališkių k. Kazliškių k. Klevinės k. Klevinių k. Klevinkalnio k. Kuzų k. Lapiškių k. Lygumų k. Mačiuliškių k. Mažosios Trakiškės k. Molupio k. Navasodų k.

Nedėldaržio k. Nendrinių k. Nuoragėlių k. Obelinės k. Ožnugarių k. Pagelumbiškio k. Pagirėlių k. Pakeliškės k. Paraišupio k. Pasienių k. Pavengliskos k. Prigražiškės k. Purviniškės k. Puskelnėlių k. Puskelnių k. Raišupio k. Rudiškių k. Sasnavos mstl. Smalinyčios k. Smilgių k. Surgučių k. Svirnaviečių k. Tautkaičių k. Topeliškių k. Uosupėlio k. Varnabūdės k. Vinčų geležinkelio stotis Voveriškių k. Valčiuvos k.

Vykdant Marijampolės savivaldybės tarybos 2009-06-29 sprendimą Nr.1-846 „Dėl gyvenamosios vietovės Vinčų geležinkelio stoties gyventojų apklausos skelbimo, apklausos komisijos sudarymo ir Vinčų geležinkelio stoties gyventojų apklausos tvarkos patvirtinimo“ 2009 m. rugpjūčio 17 d. atlikta Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Vinčų geležinkelio stoties gyventojų apklausa dėl Vinčų geležinkelio stoties pavadinimo keitimo į Vinčų kaimo pavadinimą.

Apklausoje dalyvavę vietos gyventojai (100 proc.) pritarė Vinčų geležinkelio stoties pavadinimo keitimui į Vinčų kaimo pavadinimą.

Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr.1-936 „Dėl seniūnaitijų sudarymo Marijampolės savivaldybės seniūnijose“ sudarytos  Sasnavos seniūnijos aptarnaujamų teritorijų gyvenamųjų vietovių 6 seniūnaitijos:

• Sasnavos seniūnaitija - Bitikų k., Brastos k., Barštinės k., Barsukinės k., Čisavos k., Kantališkių k., Klevinkalnio k., Kazliškių k., Klevinių k., Kuzų k., Molupio k., Nuoragėlių k., Purviniškės k., Pavengliskos k., Pagirėlių k., Sasnavos mstl., Surgučių k.;
• Tautkaičių seniūnaitija - Dženčialaukos k., Lapiškių k., Paraišupio k., Pasienių k., Rudiškių k., Svirnaviečių k., Tautkaičių k., Topeliškių k., Voveriškių k.;
• Puskelnių seniūnaitija - Būdviečių k., Puskelnėlių k., Puskelnių k.;
• Gavaltuvos seniūnaitija - Bebruliškės k., Didžiosios Trakiškės k., Mažosios Trakiškės k., Čiuiniškės k., Čystos Būdos k., Gavaltuvos k., Lygumų k., Nedėldaržio k., Nendrinių k., Ožnugarių k., Prigražiškės k., Pakeliškės k., Vinčų geležinkelio stotis;
• Smilgių seniūnaitija - Smilgių k., Avižinės k., Aukštosios k., Gelumbiškių k., Navasodų k., Pagelumbiškio k., Raišupio k., Uosupėlio k.;
• Klevinės seniūnaitija - Beržinbūdės k., Balemolės k., Klevinės k., Mačiuliškių k., Obelinės k., Smalinyčios k., Varnabūdės k..
  

Sasnavos seniūnijoje išrinkti seniūnaičiai:

1. 2012 m. sausio 14 d. Puskelnių seniūnaitijos seniūnaičiu išrinktas Virginijus Jonavičius, gyv. Sasnavos sen., Puskelnių k., Beržų g. 4
2. 2012 m. sausio 21 d. Sasnavos seniūnaitijos seniūnaite išrinkta Renata Mažeikienė, gyv. Sasnavos sen., Sasnavos mstl., Mechanizatorių g. 7
3. 2012 m. sausio 24 d. Klevinės seniūnaitijos seniūnaičiu išrinktas Virgaudas Sakalauskas, gyv. Sasnavos sen., Smalinyčios k.
4. 2012 m. vasario 4 d. Tautkaičių seniūnaitijos seniūnaite išrinkta Ona Miliauskienė, gyv. Sasnavos sen., Dženčialaukos k., Liepų g. 20
5. 2012 m. vasario 6 d. Smilgių seniūnaitijos  seniūnaite išrinkta Dana Vasiliauskienė, gyv. Sasnavos sen., Smilgių k., Aušros g. 17
6. 2012 m. vasario 7 d. Gavaltuvos seniūnaitijos seniūnaičiu išrinktas Justinas Kailius, gyv.        Sasnavos  sen., Gavaltuvos k., Šešupės g. 38