Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad šiais metais balandžio 25 d. minima 17-oji Tarptautinė triukšmo suvokimo diena. Ši diena skirta pažymėti visuotinį susirūpinimą ilgalaikio triukšmo žala visuomenės sveikatai.

Daugelyje valstybių ši diena minima skelbiant visuotinę tylos minutę. Lietuvoje tylos minutė skelbiama nuo 14.15 iki 14.16 val. Be to, siūloma laikytis „tylos dietos“, kitaip tariant, išjungti elektroninius prietaisus, informavimo šaltinius, paskirti laiko tyliajam poilsiui: aplankyti parodą, pasivaikščioti parke ar miške, nueiti į biblioteką, o gal tiesiog pasėdėti pasvajoti tyloje.

Aplinkos triukšmas kenkia daugeliui europiečių. Visuomenė jį laiko viena didžiausių aplinkosaugos problemų. Jis gali kenkti žmogui tiek fiziškai, tiek psichologiškai, trikdydamas pagrindinę jo veiklą, pvz., miegą, poilsį, mokymąsi ir bendravimą. Nors toks neigiamas triukšmo poveikis žmogaus sveikatai žinomas jau nuo seno, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad jį gali sukelti daug mažesnis triukšmas nei manyta anksčiau.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai primena, kad aplinkos triukšmas – nepageidaujamas arba žalingas garsas iš lauko – plinta tiek trukmės, tiek geografinės aprėpties prasme. Triukšmas yra susijęs su daugeliu žmonių veiklos rūšių, tačiau didžiausią poveikį turi kelių, geležinkelio ir oro eismo triukšmas. Daugiausia problemų tai kelia miesto aplinkai; maždaug 75 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose, o eismo kiekis vis dar tebeauga. Šalių apžvalgos rodo, kad su aplinkos triukšmu susijusių nusiskundimų daugėja daugelyje Europos šalių.

Kadangi aplinkos triukšmas yra nuolatinis ir neišvengiamas, nuo jo kenčia žymi gyventojų dalis. ES Žaliojoje knygoje dėl ateities triukšmo politikos teigiama, kad 20 proc. ES gyventojų kenčia nuo tokio lygio triukšmo, kokį sveikatos ekspertai laiko nepriimtinu, t. y. galinčiu sukelti susierzinimą, miego sutrikimus ir pakenkti sveikatai.

Garso stiprumas matuojamas decibelais (dB). Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai įspėja, kad garso intensyvumui aplinkoje pakilus virš 50 dB, trikdomas dėmesys, greičiau nuvargstama, o garsas, perkopiantis 85 dB ribą ir besitęsiantis daugiau kaip aštuonias valandas, gali sukelti kurtumą.

Nepaisant šių skaičių, tos pačios organizacijos atlikti tyrimai rodo, kad net apie 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų kasdien veikia gatvių triukšmas, kurio intensyvumo lygis viršija 55 dB. Kitų 20 proc. gyventojų ausis kasdien pasiekia triukšmas, didesnis nei 65 dB. Daugiau nei 30 proc. europiečių veikia didesnis kaip 55 dB triukšmas nakties metu.

Triukšmo poveikis padidėja, kai kartu esama kitų aplinkos dirgiklių, pvz., oro taršos ir cheminių medžiagų. Tai ypač aktualu miestams, kur esama daugelio šių dirgiklių. Triukšmo poveikis ne tik sutrikdo miegą, sukelia susierzinimą ir kenkia klausai, bet sukelia kitų sveikatos problemų, pvz., širdies ir kraujagyslių sutrikimus.

Statistiškai įrodyta, jog dėl triukšmo didėja kraujospūdis, streso hormonų bei riebalų koncentracija – net ir tuomet, kai žmonės miega. Bėgant laikui, dėl šių poveikių gali siaurėti kraujagyslės ir ištikti širdies infarktas.

Kai kurie žmonės triukšmui jautresni už kitus. Labiausiai nuo jo turėtume saugoti vaikus. Mažiesiems reikia daugiau miego nei suaugusiesiems, todėl turėtume pasirūpinti, kad naktį jų miegamuosiuose būtų kuo tyliau. Triukšmas stipriau veikia ligotus ir vyresniojo amžiaus žmones, pamainomis dirbančius įvairių sričių specialistus (jų dienos režimas itin pažeistas nereguliaraus miego). Triukšmas taip pat labai pavojingas gyvenantiems šalia judrių gatvių, triukšminguose mikrorajonuose.

Lietuva kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys įgyvendina Aplinkos triukšmo valdymo direktyvą. Taip pat turime Valstybinę triukšmo prevencijos programą, kurioje numatytos konkrečios priemonės triukšmo poveikiui mažinti. Visgi prie triukšmo kontroliavimo ir jo mažinimo galime ir turime prisidėti kiekvienas iš mūsų.

Informaciją pagal Europos aplinkos agentūros ir kitų šaltinių duomenis parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyrius, www.sam.lt