Liepos 28-ąją minima Pasaulinė hepatito diena. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šūkiu „Tai arčiau, nei tu galvoji“ (angl. It‘s closer than you think) siekia atkreipti žmonijos dėmesį į hepatito keliamą grėsmę. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad ši slapta ir greitai plintanti virusinė infekcija – opi problema ir Lietuvoje. Hepatito virusai sukelia ūminę ar lėtinę infekciją, kepenų uždegimą, kepenų cirozę ar net vėžį.
Apie tai Pasaulinės hepatito dienos išvakarėse Lietuvos mokslų akademijoje prie apskritojo stalo diskutavo specialistai, susiduriantys su virusinių hepatitų epidemiologija, diagnostika, gydymu ir prevencija.
Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje kasmet užsikrėtusių virusiniu hepatitu A (VHA) yra užregistruojama apie 1,4 mln. atvejų, virusiniu hepatitu B (VHB) – 240 mln., virusiniu hepatitu C (VHC) – apie 150 mln. Kiekvienais metais apie 600 tūkst. žmonių miršta nuo hepatito B sukeltų komplikacijų, o 350 tūkst. užsikrėtusių asmenų miršta nuo kepenų pažeidimų.
„Tyrimai rodo, kad hepatitais dažnai užsikrečia jauni žmonės. Užsikrėtusieji dažnai net patys to nežinodami gali platinti virusą. Tai rodo, kad būtina geriau informuoti visuomenę, raginti pasitikrinti, saugoti save ir savo artimuosius“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas.
Nors Lietuvoje 2006–2011 m. susirgimo hepatitu A rodikliai nekito, šiemet stebimas susirgimų VHA padidėjimas. Vien tik Vilniaus apskrityje per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota 17 VHA atvejų, iš kurių VHA nustatytas 8 vaikams. Paskutinis šios infekcijos susirgimų skaičiaus padidėjimas stebėtas 2006 m. (99 atvejai).
2011 m. epidemiologiniai duomenys rodo, kad beveik pusė VHA atvejų (47 proc.) užsikrėtimo vieta nėra išaiškinta. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, namuose užsikrečia 35 proc., kelionėse – 18 proc. Dažniausiai VHA galima užsikrėsti per nešvarias rankas, todėl norint išvengti užkrato, ypač svarbu laikytis asmens higienos. Efektyviausia profilaktinė priemonė nuo VHA – vakcinacija.
Pastaruoju metu daugelyje pasaulio šalių pakito epidemiologiniai VHB ir VHC infekcijų plitimo ypatumai. Šie pokyčiai stebimi ir Lietuvoje. 2011 m. duomenimis, iš visų 229 virusinio hepatito atvejų, 60 užregistruota ūminių VHB, 43 – ūminiai VHC, 17 – ūminių VHA, likusieji – lėtiniai arba nepatikslinti. Beveik visų užsikrėtusiųjų hepatitais B ir C užsikrėtimo vieta ir būdas lieka neišaiškinta. Remiantis 2001–2011 m. rodikliais, sergamumas ūminiais virusiniais hepatitais B ir C mažėja. Tačiau VHB ir VHC retai pasireiškia ūminėmis formomis, todėl daugelis atvejų lieka nenustatyti. Hepatitai nėra lengvai suvaldoma užkrečiamoji liga, ji dažnai plinta nepastebimai.
ULAC specialistai primena, kad VHB galima užsikrėsti:
- Lytinių santykiu metu.
- Per nesterilius medicininius įrankius.
- Bendrai naudojant dantų šepetėlį, adatas, skustuvus, manikūro, pedikiūro reikmenis.
- Per kraują.
- Motina gali virusą perduoti vaisiui nėštumo arba gimdymo metu.
Pagrindinis VHC užsikrėtimo kelias – per užkrėstą virusu kraują.Pagrindinės VHB ir VHC profilaktikos priemonės:
- Apsisaugoti nuo VHB padeda skiepai, nuo VHC skiepų nėra.
- Nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, adatomis, švirkštais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis.
- Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt.
Specialistai Pasaulinės hepatito dienos išvakarėse susibūrę į apskritojo stalo diskusiją „Virusiniai hepatitai – nematoma grėsmė, esanti arčiau nei manome“ Lietuvos mokslų akademijoje prisijungė prie tarptautinės akcijos „Nematau, negirdžiu, nekalbu“.
Daugiau informacijos Karolina Šerytė8 684 33174, k.seryte@ulac.ltŠvietimo ir komunikacijos skyriusUžkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
|
