Vietininkas ypatingas linksnis, einantis dviem trimis aplinkybėmis. Svarbiausioji – žymi veiksmo vietą ir atsako į klausimą kame, kurioje vietoje. Iš čia ir linksnio pavadinimas – vietininkas. Pvz., Užaugau Lietuvoj, šalelėj mylimoj; Auksas ir pelenuose žiba; Tamsoje man baisu. Daugiau >>

Šilumos tiekėjai keičia kainas, valdininkai komentuoja naujoves – iš visų pusių tik ir girdi: vandens skaitiklių parodymai: įvedamas apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis  ir t. t. Nuo tokios gausos klaidingų dokumentų ir jų aiškinimo suklysta net ir žmonės, daugelį metų kremtantys žurnalisto duoną. Lašas po lašo ir akmenį pratašo (patr).
Daugiau >>

Kad netaptumėme eločkomis
Ilfos ir Petrovo romano „Dvylika kėdžių“ veikėja Eločka Ščiukina puikiausiai išsiversdavo su 18 žodžių. Mes taip pat nesivarginame ieškodami tinkamesnių žodžių. Nuo seno žmogus sėdėjo, šunys ir paukščiai tupėjo, o dabar sėdi ir šunys, ir žvirbliai. Kur tik pasisuksi, vis girdi: aš skaitau. Atrodo, kad knygos, kaip tikintysis maldaknygės iš rankų nepaleidžiam. O viso labo mes tik norime pasakyti, kad taip manome, esame įsitikinę. Kad ir kiek kalbininkai betaisytų, vis dar naudojamės pravažiuojančiais bilietais, o norėdami pakrauti (turi būti įkrauti) mobiliojo telefono bateriją, ieškome pakrovėjo (turi būti kroviklio). Kalbame visai negalvodami.
Daugiau >>

Šis žodis sudarytas iš priešdėlio ko- (lot. co - su, kartu) ir pranc.. k. žodžio financer. Dvi raidės o rašomos tada, kai susiduria priešdėlio ir šaknies raidės (kooperatyvas, koordinatorius ir kt.). Daugiau >>

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės Konsultacijų banke aiškinamos žodžių kraštinis ir paskutinis vartojimo klaidos, kurias darome dėl kitų kalbų įtakos. Daugiau >>