LIETUVOS VARDO PAMINĖJIMO TRUMPA ISTORIJA
Kvedlinburgo analų ištrauka (originalaus teksto kopija)
Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių užmuštas su aštuoniolika saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų.
Kvedlinburgo analai, XI a.pr.
Šiame dokumente pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
Šv. Brunono misija
Šv. Brunono misiją padėjo organizuoti Lenkijos karalius Boleslovas I Narsusis, norėdamas, kad kaimyninės Jotvingių, Prūsų ir kitos aisčių gentys greičiau priimtų krikščionybę. 997 m. jis išsiuntė į Prūsijos žemę šv. Vaitiekų Adalbertą, bet šis žuvo pasienyje (Pamedėje).
1009 m . karalius pasiuntė arkivyskupą Brunoną į Jotvingių žemes. Misijos metu Jotvingių kunigaikštis Netimeras ir apie 300 vyrų apsikrikštijo. Tačiau sėkmingai prasidėjusi šv. Brunono misija baigėsi tragiškai: atskirai gyvenantis Netimero brolis Zebedenas, atsisakęs priimti Kristaus tikėjimą, nužudė arkivyskupą ir vienuolius.
Vėliau karalius Boleslovas I Narsusis išpirko kankinių palaikus ir pastatė bažnyčią krikščioniškos misijos dvasininkams atminti.
1253 m. valdovas Mindaugas priėmė krikščionybę ir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi.
1387 m. valdant Vytautui Didžiajam, Lietuva priėmė krikščionybę ir tapo Vakarų Europos civilizacijos dalimi.
Parengė Gedeminas Kuncaitis
|
