Marijampolės savivaldybė - Miesto istorija

2019-12-15; 18:40 val.

Pradžia / Apie savivaldybę
Miesto istorija

Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia

 

Paminklas Jonui Jablonskiui

Miestas išaugo iš Pašešupio kaimo, kuris istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas 1667 m. XVIII a. pradžioje Pašešupio kaimas minimas, kaip bažnytkaimis, kuriame buvo pastatyta medinė koplyčia. Kvietiškio laukuose 1717 m. pastatyta Prienų seniūno M. A. Butlerio ir jo žmonos P. Sčiukaitės-Butlerienės dvaro sodyba. Greitai grafas M. A. Butleris Pašešupio kaimą pertvarko į prekybinį Starapolės miestelį.

1758 m. grafienė P. Ščiukaitė-Butlerienė pasirašė oficialų vienuolyno fundacijos aktą; netrukus buvo pastatytas vienuolynas. Juridistika buvo apskaičiuota, nurodytos ir jos ribos: iš vienos pusės teritoriją skalauja Šešupė, iš kitos - nuo miesto malūno iki bavorų - Jevonio upelis, kuris įteka į Šešupę. Fundacijos akte anksčiau buvęs Pašešupio kaimas, vėliau Starapolė, vadinama Marijampolės vardu.

1792-02-23 Lenkijos karalius Lietuvos Didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Marijampolės Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją. Marijampolė realiai tapo miestu bei svarbiu prekybiniu Užnemunės centru.

1820-1829 m. per miestą nutiestas Peterburgo-Varšuvos plentas ir jo atšaka į Vilkaviškį.

XIX a. pabaigoje Marijampolė tampa Tautinio judėjimo ir Užnemunės švietimo centru.

Atgimimą žadino P. Arminas-Trupinėlis, P. Kriaučiūnas, J. Basanavičius, V. Kudirka, K. Grinius, J. Matulaitis-Matulevičius ir daug kitų žymių žmonių. Knygnešiai platino draudžiamą spaudą, veikė švietėjiškos „Sietyno", „Artojų", „ Šviesos" ir kitos draugijos, leisti lietuviški laikraščiai „Aušrinė", „Pavasario balsai', „Žemė ir laisvė" ir žuralai. I Pasaulinio karo metais Marijampolė smarkiai nukentėjo.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu burmistrų J. Siručio, J. Barkausko, A. Stugaičio, J. Mauruko pastangomis miestas naujai išplėštas, greitai išaugo. Buvo pastatyti savitos architektūros pastatai: Marijonų gimnazija ir Mokytojų seminarijos rūmai, apskrities ligoninė, parapijos salė, kelios pradžios mokyklos, moderni geležinkelio stotis. Mieste veikė Rygiškių Jono, Marijonų ir Žydų gimnazijos, mokytojų seminarija, Realinė mokykla, „Dirvos" bendrovė, leidusi knygas Marijonų spaustuvė, bei Marijonų biblioteka turėjusi virš 60000 knygų tomų.

II Pasaulinio karo metais miestas buvo smarkiai sugriautas. Sovietinės okupacijos metais daug miestiečių ištremti į Sibiro lagerius. Vokiečiai 1941 m. sunaikino žydų bendruomenę. Sovietų primestas Kapsuko vardas Marijampolei neprigijo. Nors pergyveno baisias kaimynų okupacijas, miestas puoselėja savitumą, saugantį išlikusį kultūros paveldą, ir katalikiškas tradicijas. Atgimimo laiku pradėjo veikti Krikščioniškosios kultūros centras, Marijonų mokykla, Kunigų seminarija, atkurtos religinės bendruomenės ir bažnyčios. Kalbininkui J. Jablonskiui, rašytojui V.Mykolaičiui-Putinui ir nepriklausomybės gynėjui R. Juknevičiui pastatyti paminklai, Tauro apygardos partizanų kovą įprasmino. 1997-12-18 atkurtas Marijampolės miesto istorinis herbas.

Lietuvybės žadintojui, mokytojui, P. Kriaučiūnui 2000-09-16 pastatytas atminimo paminklas.


  

 Paskutinis atnaujinimas: 2012-10-22 09:20:36