Pradžia
Lt En
Pradžia
lt
en

Norą padėti silpnesniems vis dar nugali baimė

Norą padėti silpnesniems vis dar nugali baimė

Dar 2010 m. Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencijoje pripažįstamos visų neįgaliųjų lygios teisės gyventi bendruomenėje ir būti įtrauktiems į bendruomeninį gyvenimą.

Nepaisant to, Lietuvoje vis dar veikia 38 stacionarios globos įstaigos neįgaliesiems, kuriose gyvena apie 6,1 tūkst. suaugusių žmonių, turinčių proto ar psichikos negalią, iš kurių daugiau nei 51,6 proc. turi psichikos negalią, proto negalią – daugiau nei 35,4 proc. Šie žmonės yra atskirti nuo visuomenės, dažnai visą gyvenimą praleidžia uždarose patalpose. Institucijose gyvenantys žmonės turi mažai arba neturi jokių kontaktų su išoriniu pasauliu. Jie neturi galimybės dalyvauti kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, negali naudotis bendro naudojimo paslaugomis, negali apsipirkti, keliauti viešuoju transportu, vykti į mokyklą, užimtumo veiklas, įsilieti į darbo rinką ir pan.

Atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas, Lietuvoje vykdoma globos institucijų deinstitucionalizacija, kuri apima ir alternatyvių institucinei globai bendruomeninių paslaugų plėtojimo procesą, siekiant užtikrinti neįgaliųjų įsitraukimą į visuomenę ir jų nepriklausomumą.

Visuomenė dažnai nėra pasirengusi priimti neįgaliųjų kaip lygiaverčių narių, todėl, siekiant didinti neįgaliųjų savarankiškumą ir įtraukti juos į darbo rinką, buvo inicijuotas projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, kurio tikslas – teikiant bendruomenines paslaugas asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia, didinti jų savarankiškumą ir taip įgalinti gyventi bendruomenėje.

2020 m. gegužės pradžioje startavo Institucinės globos pertvarkos projekto antrasis etapas – projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Šį projektą įgyvendina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM, bendradarbiaudamas su paslaugų teikėjais – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Marijampolės, Tauragės ir Telšių regionuose.

Pagrindinė šio projekto ir pačios pertvarkos nuostata yra ta, kad žmogus su negalia turi visas teises dalyvauti socialinėje bendruomenės veikloje ir jam turi būti sudaromos šios galimybės. Tai padeda neįgaliesiems būti aktyvesniems ir gyventi kartu su tais, kurie negalių neturi. Pagrindinės problemos su kuriomis susiduria neįgalieji yra ne fizinės, o socialinės ir psichologinės. Neįgalus žmogus susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu į save, jis menkai vertina pats save ir jaučiasi nevisavertis dėl pačios negalios pobūdžio (fizinės ir psichinės būklės).

Įgyvendinant šį projektą Marijampolės mieste numatoma statyti 6 grupinio ir (ar) savarankiško gyvenimo namus psichikos ir (arba) proto negalią turintiems asmenims, kuriuose gyvens 57 neįgalieji. Bus nupirkti 3 trijų kambarių butai apsaugoto būsto paslaugoms teikti, įkurtos socialinės dirbtuvės. Grupinio ir (ar) savarankiško gyvenimo namuose gyvens 50 psichikos ir (ar) proto negalią turinčių asmenų, 7 negalią turintys vaikai, 9 asmenys įsikurs apsaugotame būste. Sukurtoje infrastruktūroje apsigyvens Didvyžių, Kalvarijos socialinės globos namų bei Marijampolės savivaldybės gyventojai, įvertinus jų individualius poreikius bei savarankiškumo lygį.

Taip pat buvo atlikta partnerių, kurie neįgaliesiems teiks socialines paslaugas, atranka. VšĮ Sonatos namai teiks trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą grupinio gyvenimo namuose (vaikai su negalia), VšĮ Marijampolės senjorų ir neįgaliųjų dienos centras „Židinys“ aptarnaus atvykstančius į socialines dirbtuves, viešoji įstaiga Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centras rūpinsis apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, trumpalaike ir ilgalaike socialine globa grupinio gyvenimo namuose, o VšĮ ,,Sprendimų ratas“ teiks apsaugoto būsto paslaugas.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijas, savivaldybės administracija parinko žemės sklypus  grupinio ir (ar) savarankiško gyvenimo namams statyti ir eksploatuoti. Savivaldybės taryba patvirtino konkrečius sklypus pertvarkos infrastruktūrai sukurti. Planuojama, kad namai bus statomi Tarpučių g. 107, Gardino g. 4, A. J. Greimo g. 92, Vasaros g. 73, Uosių g. 2 ir Gedimino g. 27A.

Informacija apie būsimą pertvarką marijampoliečiams buvo pradėta teikti dar praeitų metų vasarą. Informacinės žinutės buvo talpinamos Marijampolės savivaldybės interneto svetainėje ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, laikraščiuose bei televizijoje. Kad sklaida būtų dar didesnė buvo prašoma seniūnų ir seniūnaičių pagalbos informuojant gyventojus. Taip pat buvo surengtas ir viešas šios pertvarkos pristatymas.

„Norėjome supažindinti gyventojus su vykdoma pertvarka ir visais su tuo susijusiais procesais. Būtina pabrėžti, kad prieš žmonėms apsigyvenant grupinio ar savarankiško gyvenimo namuose, bus įvertinamos kiekvieno asmens galimybės, ar jis yra pakankamai pasirengęs, ar jo savarankiškumo lygis leidžia darniai gyventi kartu su kitais bendruomenės nariais. Norime paneigti klaidingai susidariusią nuomonę, kad šalia gyvenantiems žmonėms gali kilti pavojus, padaugėti neramumų ar nutikti kažkas blogo. Greta gyvensiantys žmonės yra tokie patys žmonės kaip ir mes visi, kurie turi teisę į laisvą ir nevaržomą gyvenimą, turi teisę išeiti iš namų ir bendrauti su aplinkiniais, turi teisę gyventi pilnavertį gyvenimą“, – kalba savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Visockis.

Pasiekus finišo tiesiąją pradėjo ryškėti gyventojų abejonės dėl būsimų kaimynų. Žmonės pradėjo baimintis dėl savo ir savo vaikų saugumo, dėl galimo jų turto vertės sumažėjimo, dėl per didelės namų koncentracijos viename rajone, dėl nepakankamai išvystytos infrastuktūros. Visi šie skirtingi skirtingų bendruomenės narių išsakyti argumentai atskleidžia, kad iš tiesų yra baiminasi tų, kurių nepažįstame, kad vis dar gajus neigiamas požiūris į psichinę ar proto negalią turinčius žmones, kad vis dar skirstoma į „mus“ ir į „kitokius“.

Nors Marijampolėje jau veikia ne vieni tokie grupinio gyvenimo namai, o kaimynystėje gyvenantys žmonės teigiamai atsiliepia apie savo kaimynus, tačiau panašu, kad tikrai ne visi yra pasiruošę vykstantiems pokyčiams. Vietoj 3 Tarpučių mikrorajone statomų namų, būtų buvę dedamos pastangos iškelti vieno namo statybą į kitą rajoną, tačiau ir toks kompromisas neįtikino gyventojų.  Galiausiai buvo nutarta atidėti paraiškos teikimą keliems mėnesiams, pristatyti pertvarkos reikšmę pasikviesti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovus, dar kartą peržiūrėti laisvų sklypų vietas ir ieškoti sprendimo, kuris yra būtinas norint padėti silpnesnei visuomenės grupei gyventi įprastą gyvenimą.

Marijampolės savivaldybės administracijos

Komunikacijos skyrius

Komentarai

Vardas
El. paštas
Komentaras

Ačiū, komentaras bus matomas kai administratorius jį patvirtins.

{{msg}}

{{comment.name}} {{comment.time | u2date : 'yyyy.MM.dd'}}
{{comment.comment}}