Pradžia
Lt En
Pradžia
lt
en

Miestas Atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje

Miestas Atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje

1990 m. balandžio mėnesį darbą pradėjo demokratiškai išrinkta Marijampolės miesto taryba. 1991 m. prasidėjo valstybinio turto privatizavimas, ir daugelis senųjų įmonių per kelerius metus išnyko. Pirmaisiais atkurtos valstybės metais buvo baigti kai kurie objektai, kuriuos pradėjo statyti dar iki 1990 metų: duonos kombinatas, platesnis tiltas per Šešupę. Ėmė kurtis ir naujos įmonės.

1992 m. Rygiškių Jono gimnazijos kieme atidengė skulptoriaus Petro Aleksandravičiaus paminklą kalbininkui J. Jablonskiui, o po metų prie miesto bibliotekos - poetui V. Mykolaičiui-Putinui (skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas). 1994 m. patvirtino naują miesto generalinį planą. 1995 m. pašventino atstatytą evangelikų liuteronų bažnyčią. 1996 m. buvo atidaryti Šv. Vincento parapijos namai. 1997 m. Bažnyčios gatvės gale restauravo Globos namus. 1997 m. miestui grąžino istorinį herbą.        

Nuo 1998 m. ėmė veikti nauja ledų ir žuvies produktų gamybos įmonė „Kraitenė“, prekybos centras „Garnys“. 1999 m. pabaigė restauruoti marijonų vienuolyno pastatą. 2000 m. panaikinus Marijampolės rajono savivaldybę, jos kaimiškoji dalis buvo perduota Marijampolės savivaldybei. 2000 m. įkūrė duonos gaminių įmonę „Mantingą“. Tais pačiais metais du miesto rajonus Degučius ir Mokolus sujungė tiltas per Šešupę.

2001 m. miesto centre pastatė teismo rūmus, 2002 m. įmonę „Senukai“, autobusų stotį. 2003 m. atidarė kelias specializuotas „Arvi ir Ko“ įmones. 2003 m. Vytauto parke iškilo paminklinė kompozicija, skirta Tauro apygardos partizanų, jų rėmėjų ir ryšininkų atminimui (skulptorius A. V. Ambraziūnas, architektas Arūnas Lukoševičius). 2004 m. Mokoluose atidarė pramogų klubą „Luna“ ir baseiną, o miesto centre Kultūros rūmus. Bažnyčios gatvėje iškilo „Maxima“ parduotuvė ir Globos namai. Per dvejus metus atidarė tris „Norfos“ parduotuves. 2006 m. greta iškilo dvi „Rimi“ ir „Maxima“ parduotuvės. 

2008 m. kultūros rūmuose pradėjo veikti Dailės galerija, o Degučiuose - didelis futbolo kompleksas, vėliau papildytas uždaru maniežu. Tuomet rekonstravo ir miesto centre stovintį viešbutį „Mercure“ bei patvirtino J. Basanavičiaus aikštės sutvarkymo projektą, įgyvendintą per kelerius metus.

2009 m. pavasarį karinio miestelio tvenkinio saloje tarpukariu stovėjusį skulptoriaus Gabrieliaus Stanulio paminklą atkūrė ir pastatė skulptorius Julius Narušis. Vėliaus tais metais miesto centre atidengė paminklą „Tautai ir Kalbai“ (skulptorius Kęstutis Balčiūnas), o kitais metais Vytauto parke – paminklą LDK Vytautui Didžiajam (skulptorius J. Narušis). 2012 m. baigė šio parko rekonstrukciją (projekto autorė - Vida Naumavičienė, projekto vadovė - Alvyra Taujinskienė ir Vytenis Skroblas).

2012 m. rudenį buvo rekonstruotas ir Poezijos parkas, įkurtas dar 1987 metais; jo projekto autoriai – architektai Gintas Vieversys, Andrius Byčenkovas, Tomas Eidukevičius, Reda Marcinkevičienė, Algirdas Marcinkevičius. Jame prie požeminės pėsčiųjų perėjos atidarė kompoziciją, skirtą bardo Vytauto Kernagio kūrybai (skulptorius J. Narušis). Dar po poros metų šiaurinę perėjos pusę papuošė modernūs piešiniai (dailininkas Ray Bartkus). Takai ir takeliai Poezijos parką sujungė su pašešupio dalimi, esančia netoli Rygiškių Jono gimnazijos stadiono ir Degučių rajonu.

2011 m. cukraus fabriko teritorijoje atidengė paminklą cukriniam runkeliui (skulptorius Tautvilas Pavilionis). 2012 m. P. Butlerienės kiemelyje ant skulptūrinės sienelės „apsigyveno“ metalinės katės (jų skulptorius K. Balčiūnas). Tais pačiais metais prie Kultūros centro vietą „surado“ solistės Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos vardinis suolelis (skulptorius Kęstutis Lanauskas). 2013 m. prie evangelikų liuteronų bažnyčios sienos iškilo skulptoriaus Zigmo Buterlevičiaus paminklas poetui Kristijonui Donelaičiui.

Per miestą nutiesė europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio liniją, kurią automobiliai kerta tiltais ir viadukais. Šiaurės rytiniame miesto pakraštyje suformuota laisvoji ekonominė zona priima verslo naujakurius.


Benjaminas Mašalaitis