Dažniausiai užduodami klausimai

Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės numato, kad visi atliekų turėtojai privalo jas rūšiuoti, išrūšiuotas antrines žaliavas mesti į specialius konteinerius ir tik po išrūšiavimo likusias komunalines buities atliekas mesti į mišrių atliekų konteinerius. Pastaruoju metu tarp gyventojų sklando mitas, kad jų išrūšiuotos antrinės žaliavos iš specialių konteinerių (spalvotų „varpų) suverčiamos į bendrą krūvą ir išvežamos vienu sunkvežimiu.

Atliekas Marijampolės savivaldybėje surenkančios UAB „Marijampolės švara“ atstovai nurodė, kad mieste antrinės žaliavos tvarkomos pagal grafiką – vieną dieną renkamos plastiko, kitą – stiklo ir t.t. atliekos. Savivaldybės kaimiškosiose teritorijose, kur maršrutai yra ilgesni, o antrinių žaliavų surenkama mažesni kiekiai, antrinės žaliavos surenkamos vienu specialiu sunkvežimiu. Tačiau jame yra įrengtos atskiros kameros skirtingų rūšių antrinėms žaliavoms vežti. Todėl gyventojai, matydami, jog antrinės žaliavos sukraunamos į vieną jas išvežantį automobilį, yra neteisūs, teigdami, jog jos suverčiamos į vieną krūvą. „Marijampolės švara“ surinktas antrines žaliavas  dar kartą rūšiuoja, ir tik po jos yra perduodamos perdirbėjams.

Nuo 2010 metų rugsėjo 1 dienos Marijampolės apskrityje (visose apskrities savivaldybėse) yra priimti vietos tarybų sprendimai įvesti vietinę rinkliavą visiems gyventojams atliekų tvarkymo sistemai sukurti ir įgyvendinti. Įvedus vietinę rinkliavą visi apskrities gyventojai be jokių sutarčių tapo vietinės rinkliavos mokėtojais. MAATC–o įmokų skyrius pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą turto plotą pradėjo skaičiuoti ir siuntinėti visiems gyventojams – vietinės rinkliavos mokėtojams - sąskaitas už atliekų tvarkymą.

Vertėtų paaiškinti, kad gventojai, kurie teigia, kad jokia atliekų tvarkymo paslauga nesinaudoja, yra neteisūs – į vietinės rinkliavos mokestį yra įskaičiuotas ne tik jų sukaupiamų atliekų sutvarkymas, bet ir senų sąvartynų sutvarkymas, ir naujų pastatymas bei eksploatavimas, šiukšlių iš nelegalių sąvartynų surinkimas ir išvežimas, parkų, skverų, gatvių šiukšliadėžių tvarkymas, kapinių ir kitų bendrojo naudojimo vietų atliekų sutvarkymas. Vietinė rinkliava mokama tam, kad visi gyventume tvarkingoje aplinkoje.

Savivaldybės taryba, įvertinusi tai, kad kartais dideliame būste gyvena vienas ar keli asmenys, kurie atliekų sukaupia nedaug, nusprendė leisti gyventojams pasirinkti ir mažesnį vietinės rinkliavos dydį – yra nustatytas 6 litų mokestis vienam asmeniui per mėnesį. Nuo vietinės rinkliavos atliekoms tvarkyti yra atleidžiami tie gyventojai, kurie su MAATC sudaro sutartis dėl konkretaus atliekų kiekio sutvarkymo. Sudarant sutartis įvertinama, kiek atliekų gyventojai sukaupia ir kokio dydžio konteinerio pageidauja. Tuomet mokėti reikia tik už faktiškai sutvarkomus atliekų kiekius. Tačiau gyventojai sudaryti sutartis dėl atliekų tvarkymo gali tik tuomet, kai iki sutarties sudarymo dienos neturi vietinės rinkliavos įsiskolinimų.

Vietinę rinkliavą atliekoms tvarkyti įvedė Savivaldybės taryba. Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui yra pavesta tik šios rinkliavos administravimo teisė. Gyventojai, manantys, kad gali būti nuo vietinės rinkliavos atleidžiami, arba prašantys jos lengvatų, turėtų kreiptis į savivaldybės, įvedusios rinkliavą, administraciją.

Marijampolės savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų suteikimo tvarkos aprašą“. Šio aprašo 2.5 punkte yra numatyta, kad 100 proc. nuo rinkliavos yra atleidžiami asmenys, kurie yra išvykę už savivaldybės ribų ne trumpiau kaip 30 kalendorinių dienų. Šiame sprendime numatyta, kad asmuo, kuris nori gauti šią lengvatą, turėtų kreiptis į seniūną pagal jo administruojamą teritoriją, seniūnas surinktus prašymus ir kitus dokumentus pateikia Marijampolės savivaldybės mokesčių lengvatų svarstymo komisijai, kuri ir nusprendžia, kokią lengvatą reikia suteikti. Vietinė rinkliava į užsienį ilgesniam laikui išvykusiam asmeniui nebūtų skaičiuojama, jeigu jis pasinaudotų galimybe gauti šią lengvatą.

Nereikia. Medicininius mirties liudijimus Civilinės metrikacijos skyrius gauna elektroniniu būdu

Nebūtina

Nereikia. Bažnyčios įgaliotas asmuo pateikia santuokos dokumentą Civilinės metrikacijos skyriui

Nebūtina. Civilinės metrikacijos skyrius gauna teismo sprendimą ir įformina ištuoką

Nebūtina. Galite kreiptis į bet kurį Civilinės metrikacijos skyrių

Ne. Galima mokėti pašte,  prekybos centruose, Perlo terminale, bet kurio banko skyriuje, naudojantis el. bankininkyste

Dokumentą gali paimti tik pats asmuo, kuriam įrašytas įrašas arba kitas asmuo pagal įgaliojimą ar atstovavimo sutartį

Taip galima, per informacinę paslaugų sistemą MGVDIS

Ne ilgiau kaip per 15 darbo dienų

Taip, galima

4,30 Eur

Išsiskirti galima teisme ir pas notarus, neturint nepilnamečių vaikų, abipusiu sutarimu.

Civilinės metrikacijos skyriaus patalpose - 30 Eur., išvykoje - 70 Eur

Bažnyčios buvimo vietos Civilinės metrikacijos skyriuje

Bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje

Galima sutrumpinti iki 14 dienų, jei yra svarbios priežastys (moteris laukiasi kūdikio, sunki liga)

Vieną mėnesį

Ne, turi būti abu pareiškėjai

Marijampolės savivaldybėje turi Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) rėmimo fondą. Paramos gali kreipti fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus arba individualios veiklos pažymas ir juridiniai asmenys (verslo įmonės).
Informacija apie paramą yra ir Marijampolės savivaldybė interneto tinklapyje: „Parama smulkiam ir vidutiniam verslui“.
Ten pat yra nuorodos ir į prašymo bei anketos formas, kurias užpildytas reikia pateikti.

Jei kiltų daugiau klausimų – prašome kreiptis į Marijampolės savivaldybės administracijos Investicijų ir versli skatinimo skyrių tel. (8 343) 90096, 90059 arba el. paštu darius.cinaitis@marijampole.lt, virginija.kisonaite@marijampole.lt .

 Kreiptis tokios paramos gali visos įmonės, taip pat ir tos, kurių vykdomos veiklos SVV rėmimo fondas įprasta tvarka neremia.

Kiti dokumentai, kuriuos reikia pateikti kartu su prašymu, nurodyti SVV rėmimo fondo nuostatų 25 punkte.

Visos finansinės paramos formos ir kiekvienai paramos formai nustatyti paramos limitai yra nurodyti SVV rėmimo fondo nuostatų 10 punkte. Vienu metu galima prašyti paramos pagal bet kurias laisvai pasirinktas 4 paramos formas.

SVV rėmimo fondo lėšomis padengiama tik jau patirtų, t.y., jau apmokėtų, išlaidų dalis.
Galima prašyti kompensuoti per paskutinius 12 mėnesių patirtų išlaidų dalį.

Dėl COVID-19 skiepijimo paslaugų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją (kliniką). Vakcinų kiekių ir laisvų vietų skaičių galite rasti čia

Visą aktualią COVID-19 situaciją Lietuvoje ir atskirose savivaldybėse galite rasti Lietuvos statistikos departamento internetinėje svetainėje čia

Marijampolės savivaldybėje esantį COVID-19 patikros punktą galite rasti adresu: Kauno g. 125, Marijampolė. Registracija vykdoma telefonu 1808, arba internetu: https://selfreg.myhybridlab.com/selfregister/testtype

Sveikatos priežiūros skyriaus kontaktai yra čia

Marijampolės savivaldybės teisės aktų paieška yra čia

Operacijų vadovo sprendimus galite rasti čia

Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitas galite rasti čia

Informaciją apie teikiamą nemokamą psichologinę pagalbą čia

Informaciją apie teikiamą nemokamą psichologinę pagalbą čia

Maudymosi vietų vandens kokybės tyrimų rezultatai maudymosi sezono metu (Lietuvoje nuo birželio 1 d.  iki rugsėjo 15d.) skelbiami  čia  ir dar čia

Sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka:
1) sveikatos apsaugos ministro paskirti pareigūnai;
2) Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba – asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą;
3) Valstybinė ir teritorinė ligonių kasos – asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo;
4) Lietuvos bioetikos komitetas – asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų atitikties bioetikos reikalavimams valstybinę priežiūrą;
5) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras – paslaugų, teikiamų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, švietimo, socialinės globos ir slaugos įstaigose, prieinamumo, tinkamumo ir efektyvumo valstybinę kontrolę, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme nurodytą valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnyje:
1) užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą;
2) įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą;
3) teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje;
4) pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
5) užtikrinti lygias pacientų teises į teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas;
6) mokėti įmokas, reikalingas pacientų sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti, į Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamą sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti;
7) saugoti paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti informaciją apie pacientą arba kai pacientas duoda sutikimą skelbti informaciją apie jo sveikatos būklę;
8) informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją, savo steigėjus ar savininkus apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;
9) teikti nemokamas planinės sveikatos priežiūros paslaugas, įsitikinus, kad pacientas turi teisę tokias paslaugas gauti;
10) teisės aktų nustatytais atvejais teikti informaciją apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
11) jeigu ji priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti nepertraukiamą (visomis dienomis ištisą parą) pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos ir odontologijos priežiūros paslaugas) teikimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
12) naudoti, instaliuoti ir prižiūrėti medicinos priemones 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (OL 2017 L 117, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/745), arba in vitro diagnostikos medicinos priemonių saugos techninio reglamento, kurį tvirtina sveikatos apsaugos ministras (toliau – IVD reglamentas), Sveikatos sistemos įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
13) Reglamento (ES) 2017/745 arba IVD reglamento, sveikatos apsaugos ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka registruoti ir teikti informaciją apie naudojamas medicinos priemones ir sveikatos priežiūros technologijas, susijusias su medicinos priemonėmis;
14) Reglamento (ES) 2017/745 arba IVD reglamento, sveikatos apsaugos ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pranešti apie incidentus;
15) sužinojusi, kad medicinos priemonės neatitinka Reglamento (ES) 2017/745 arba IVD reglamento, Sveikatos sistemos įstatymo ar sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų, nedelsdama nutraukti jų naudojimą, informuoti apie tai sveikatos apsaugos ministro įgaliotą instituciją, galimus šių medicinos priemonių vartotojus, pacientus, kitus susijusius medicinos priemonių rinkos subjektus ir imtis kitų reikiamų veiksmų keliamam pavojui pašalinti;
16) pasiūlyti pacientui artimiausią objektyviai įmanomą asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo datą ir laiką ir registruoti visus pacientus jų kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momentu, neribojant registravimosi terminų, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Marijampolės savivaldybės Sveikatos priežiūros skyriaus funkcijos yra patvirtintos 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-570:
1. organizuoja Marijampolės savivaldybės strateginiame plėtros plane ir Marijampolės savivaldybės strateginiame veiklos plane numatytų Marijampolės savivaldybės sveikatos priežiūros plėtojimo, kitų sveikatos srities strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą ir dalyvauja juos įgyvendinant;
2.. analizuoja Marijampolės savivaldybės teritorijos gyventojų sveikatos būklę ir jos rizikos veiksnius, pagal kompetenciją teikia išvadas ir pasiūlymus Marijampolės savivaldybės merui, Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriui ir kitoms institucijoms;
3. numato ir savivaldybės teritorijoje organizuoja pirminę sveikatinimo veiklą (pirminės asmens, visuomenės sveikatos priežiūros ir farmacijos) ir antrinę sveikatos priežiūrą;
4. analizuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiklą teikia Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriui ir Marijampolės savivaldybės tarybai išvadas ir pasiūlymus dėl savivaldybės steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo;
5. organizuoja pacientų teisių įgyvendinimo priežiūrą Marijampolės savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose;
6. konsultuoja gyventojus Skyriaus kompetencijos klausimais, nagrinėja gautus prašymus ir skundus;
7. rengia savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą, organizuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą bei teikia ataskaitas teisės aktų nustatyta tvarka;
8. organizuoja ir kontroliuoja investicinių programų, projektų, susijusių su sveikatinimo veikla rengimą ir įgyvendinimą;
9. vykdo teisės aktuose nustatytas funkcijas žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityse;
10. inicijuoja viešuosius pirkimus pagal skyriaus kompetenciją, rengia technines specifikacijas bei reikalavimus tiekėjams, sutarčių projektus ir kontroliuoja sutarčių vykdymą;
11. koordinuoja savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių pasirengimą ekstremalioms sveikatai situacijoms, veiksmus jų metu ir likviduojant jų padarinius;
12. rengia Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimų ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus savo kompetencijos klausimais;
13.  dalyvauja komisijų ir darbo grupių veikloje;
14. vykdo kitas įstatymais ir teisės aktais nustatytas funkcijas.

Marijampolės savivaldybėje esančių gydymo įtaigų sąrašą su kontaktais galite rasti čia

Atsiradus bylai reikšmingų, naujai paaiškėjusių aplinkybių įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį panaikina ir bylas atnaujina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.

1. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo  būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.  

Kai asmenims negalima priimti nuosprendžio, nes kaltinamasis miręs arba suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, naujai paaiškėjusios aplinkybės nustatomos atliekant tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 446 ir 447 straipsnius. Baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos.    

2. Aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymas, kai baudžiamosios bylos, kurios  išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos  teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. 

3. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimai, kuomet  Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų išnagrinėtos baudžiamosios bylos sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą  ar jo  papildomus  protokolus, arba Europos Žmogaus Teisių teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį  yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją  ar jos papildomus protokolus, jeigu pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus nuteistojo bylą.    

Prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą minėtu pagrindu gali pateikti asmuo, kurio atžvilgiu byloje buvo padaryta Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ar jo papildomų protokolų arba Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar jos papildomų protokolų pažeidimų, jo teisių perėmėjas, šių asmenų įgaliotas atstovas ar Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. 

Europos žmogaus teisių teismas nenagrinėja skundų prieš privačius asmenis. Skundas turi būti nukreiptas prieš valstybę, jos pareigūnus ar institucijas. Asmuo, prieš kreipdamasis į Europos Žmogaus Teisių teismą dėl valstybės padaryto jo Konvencijos garantuojamų teisių pažeidimo, privalo pasinaudoti visomis galimomis vidaus teisinės gynybos priemonėmis. Kita svarbi procedūrinė sąlyga – 6 mėnesių terminas nuo galutinio sprendimo valstybės viduje, per kurį asmuo gali apskųsti šį sprendimą Europos Žmogaus Teisių teismui. Praleidus šį terminą asmuo praranda galimybę pateikti skundą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantuojamos pirminės teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsniu asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo šie dokumentai: metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta; ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimti sprendimai, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis, kuriais asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendis, asmens deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, išduota pažyma, patvirtinanti, kad asmuo yra socialinės pašalpos gavėjas; stacionarios socialinės globos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens išduota pažyma, patvirtinanti, kad šis asmuo yra išlaikomas stacionarioje socialinės globos įstaigoje;  neįgaliojo pažymėjimas, patvirtinantis nustatytą asmeniui neįgalumo lygį, darbingumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį; turto arešto aktas ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis, bei vietos mokesčių administratoriui pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos kopija; sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad asmuo serga sunkia psichikos liga; dokumentai, patvirtinantys varžytinių, kuriose parduodamas skolininko paskutinis gyvenamasis būstas, paskelbimą;  dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl šeimos, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, iškeldinimo; dokumentai, patvirtinantys šių asmenų amžių; dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu; civilinės metrikacijos įstaigos išvada dėl atsisakymo registruoti gimimą ar atkurti gimimo įrašą; dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.

Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa; valstybės pašalpa šeimoms, auginančioms vaikus; socialinė pašalpa; laidojimo pašalpa; kitos tikslinės socialinės išmokos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių šeimų (asmenų) šalpai, kai šeimos (asmenys) dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų pragyvenimui.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais atvejais. Nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo: atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Sutuoktinio, kuris privalo mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui, dalis iš bendro turto gali būti mažinama išlaikymo suma, jeigu išlaikymas yra priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma ar priteisiamas tam tikras turtas. Jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte. Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.

1. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.), abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.
2. Santuoka vieno sutuoktinio prašymu, kuris paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, gali būti nutraukta esant bent vienai iš šių sąlygų: sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus, vienas sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo, vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu, vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.
3. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti. Valstybės teikiamo išlaikymo dydį, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. Valstybė, teikusi išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagal šį straipsnį, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš vaiko tėvų ar kitų jo pilnamečių artimųjų giminaičių, jeigu jie neteikė vaikui išlaikymo dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis. Šias funkcijas Lietuvoje užtikrina garantinis ir vaikų išlaikymo fondas.

Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Išlaikymą teismas priteisia pilnametystės sulaukusiems vaikams, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma, priteisiant vaikui tam tikrą turtą arba kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą. Teismas priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Privačių valdų savininkai ar valdytojai, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų pirmininkai, daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriai ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys norintys kirsti, genėti ar kitaip pertvarkyti saugotinus želdinius, pateikia Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriui: 

1. Argumentuotą nustatytos formos prašymą / / 
2. Žemės sklypo, kuriame auga saugotini želdiniai, žemės sklypo planą.  
3. Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų pirmininkų, daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių prašymai kirsti geros būklės, nekeliančius pavojaus želdinius nagrinėjami tada, kai kartu su prašymu pateikiama daugiabučių namų gyventojų susirinkimo protokolo kopiją arba jo išrašą, patvirtinantį, kad daugiau kaip 51% namo gyventojų savininkų pritaria šiam prašymui;  
4. Nustatytąja tvarka suderintą (patvirtintą) projektą, kuriame numatytas želdinių kirtimas, persodinimas ar kitoks pašalinimas, genėjimas, specialųjį planą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą; 
5. Želdinių būklės ekspertizės išvadą (jeigu atliekama). 

Jei medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, leidimas genėti medžius ir krūmus yra reikalingas.