Pradžia
Lt En
Pradžia
lt
en

Miesto įkūrimas

Miesto įkūrimas

Marijampolės savivaldybėje yra nemažai kaimų ar gyvenviečių, senesnių už dabartinę Marijampolę; jų vardai paminėti gerokai anksčiau. Galbūt seniausia data pasigirti gali Buktos gyventojai – dvaras žinomas nuo 1520–1525 m. Senas ir Bukonių kaimas, aprašytas 1559 m. O dar daugiau kaimų pirmą kartą aptinkami XVII a. dokumentuose: Nartas, Degučiai, Triobiškiai ir Trakiškiai – 1677, Mokolai – 1683, Meškučiai – 1684, Puskelniai – 1687, Nartelis ir Netičkampis - 1690 m.

Ilgą laiką Marijampolės miesto pirmtako įkūrimo data nepagrįstai buvo laikomi 1667 metai. Tokią datą į vartoseną tarpukariu įvedė kunigas, istorikas Jonas Totoraitis, teigdamas, kad čia, dešiniajame Šešupės krante, stovėjo Pašešupio(ų) kaimas. Deja, gerbiamas profesorius klydo ar buvo samdomų pagalbininkų suklaidintas. Tuo įsitikinau dar 1982 m., kai, dirbdamas Marijampolės kraštotyros muziejaus direktoriumi, tyrinėjau Sūduvos krašto dvarų istoriją. Tuomet paaiškėjo, kad Kataučiznos laikiniui (2 km į rytus nuo Kudirkos Naumiesčio) ir priklausė J. Totoraičio minimas Pašešupio kaimas. Jame mokesčius rinko ne tik dvarui pavadinimą davęs Stanislovas Kotovskis, bet ir Adomas Narbutas, ir J. Vyšniauskas (beje, Vyšniauskus mini ir J. Totoraitis). Taip 1667 m. data nuo Marijampolės istorijos „atkrito“.

2005 m. istorikus sudomino kita data, išlindusi į dienos šviesą. Paaiškėjo, kad 1626 m. „Kvarta simpla“ mokestį (skirtas kariuomenei išlaikyti) mokėjo Jonas Višnevskis nuo Paširvinčio tenutos Pašešupio kaimo. Buvo vėl pamėginta miesto įkūrimo datą pasendinti. Deja, nesunku pastebėti, kad ir šiame dokumente kalbama apie tuos pačius Višnevskius (Vyšniauskus), kurie aprašomi istorijoje, susijusioje su 1667 m. Taigi, ir šis dokumentas kalba apie mokesčius, rinktus už pusšimčio kilometrų nuo dabartinės Marijampolės.

 Taip Marijampolė lyg ir liko be konkrečios datos, kurią galėtume laikyti seniausia šios vietovės (ar jos pirmtako) paminėjimo data. Istorikas Rimvydas Urbonavičius nesitenkino tokia situacija ir ieškojo naujesnių duomenų. Juk istorikas J. Totoraitis dar 1925 m. miesto pradžią siejo tik su Staropolės miesteliu, o apie Pašešupio kaimą pirmąkart prasitarė 1933 metais, bet nepagrindė jokiu tuo metu matytu dokumentu.

Pašešupio koplyčios, minimos nuo 1717 m., populiarinta istorija irgi yra sunkiai įtikinanti. Net jei tokia Pašešupio koplyčia ir egzistavo, tai neįrodo, kad šalia buvo ir Pašešupio kaimas. Nebuvo jokios prasmės Staros Būdos kaime, 1712 m. neturėjusiame gyventojų, ar ne ką daugiau gyventojų turinčiuose kaimyniniuose kaimuose statyti koplyčią, kuri minima 1717 metais. Tai kur tokia koplyčia galėjo būti? Iš XVII a. vidurio vienuolių marijonų ir Prienų seniūno žmonos Pranciškos Butlerienės laiškų aiškėja, kad kalbama apie medinę koplyčią, stovėjusią Kvietiškio dvare. Tai ne koks vos krutantis „kaimas“, o ekonominis ir politinis centras, kuriame neretai lankėsi Prienų seniūnų Butlerių giminė. 1730 m. dokumentuose vėl patvirtinamas koplyčios Kvietiškio dvare buvimo faktas. 1755 m. ši Pašešupyje (Šešupės ir Garnupio santakoje) stovėjusi koplyčia sudegė, o nauja buvo įrengta rūmų antrajame aukšte ar mansardoje.

Panašu, kad teisiausias buvo istorikas Jonas Reitelaitis, aiškiai pasakęs, kad Marijampolei pradžią davė Staros Būdos kaimas, buvęs dabartinio miesto centre. Belieka tik apsispręsti, kurią Staros Būdos paminėjimo datą reikėtų laikyti miesto įkūrimo data.

Tik XXI a. 2 dešimtmečio pradžioje aptiktose Prienų bažnyčios metrikose yra nedatuotas, Staros Būdos kaimą minintis dokumentas, kuris įsegtas tarp kitų dokumentų, žymimų 1709–1710 metais. Iš „kaimyninių“ įrašų datų atrodytų, kad pirmąkart Stara Būda minima net 1709 metais; tiesa, šiai datai pagrįsti trūksta... pačios datos. Ir vis tik pasirodo, kad yra data, nuo kurios būtų galima pradėti skaičiuoti miesto dienas!

Prienų seniūnijos 1710 metų inventoriuje, sudarytame karaliaus iždininko padėjėjo Pavelo Dlugovenskio po Prienų seniūno Aleksandro Butlerio mirties, kurį istorikas R. Urbonavičius aptiko Baltarusijos nacionaliniame istorijos archyve, paminima ir Stara Būda. 1710 m. kovo 15 d. joje būta 21 dūmos, t.y. sodybų. Jos sutilpo dviejų margų žemėje. Nuo gegužės mėnesio bažnytinės knygos jau nepildytos – prasidėjo maras. Pasibaigus baisiai epidemijai, 1712 m. knygos rašymas buvo atnaujintas. 1712 m. žolėmis ir krūmais apaugusiame Staros Būdos kaime surašinėtojas nerado nė vienos sodybos – gyventojai buvo išmirę arba išsikraustę. 1738 m. Staros Būdos kaimas jau turėjo gyventojų, bet jie buvo ekonomiškai silpni ir todėl nereikėjo mokėti mokesčių. Taigi, šiandien seniausias žinomas ir arčiausiai dabartinio miesto centro buvęs kaimas Stara Būda pirmąkart buvo paminėtas 1710 metais. Kol neturime senesnių duomenų, šią datą reikėtų laikyti ir Marijampolės miesto pradžios data.


Benjaminas Mašalaitis