Ekonominis smurtas. Kas tai yra ir kaip jį atpažinti?
Ekonominis smurtas - sąmoningas ir sisteminis elgesys, kuriuo kontroliuojama, ribojama, išnaudojama arba sabotuojama žmogaus galimybė gauti, naudoti ir išlaikyti ekonominius išteklius.
Finansinis smurtas dažniausiai susijęs su pinigais: banko kortelėmis, sąskaitomis, atlyginimu, paskolomis, grynaisiais. Ekonominio smurto terminas yra platesnis: draudimas dirbti, trukdymas mokytis, gėdinimas dėl išlaidų, būsto kontrolė, maisto, vaistų, transporto ribojimas, dokumentų slėpimas, darbo sabotavimas.
Ekonominio smurto formos:
- ekonominė kontrolė (ribojama prieiga prie pinigų, sąskaitų, informacijos, būtinųjų išteklių);
- ekonominis išnaudojimas (naudojamas žmogaus turtas, pajamos, kreditas ar darbas prieš jo valią);
- ekonominis sabotavimas (trukdoma dirbti, mokytis, išlaikyti darbą ar savarankiškumą).
Požymiai parodantys, kad gyvenate smurtiniuose santykiuose:
- partnerio gynimas svarbiau nei pačios (-io) savijauta;
- patirto smurto neigimas, padarytos žalos menkinimas;
- pavojaus sau/savo vaikams menkinimas;
- tvirtas tikėjimas, jog smurtas nepasikartos;
- galvojimas, jog smurtas yra jų kaltė ir patys jį išprovokavo;
- priklausymas nuo kitų pritarimo;
- galimai patirtas smurtas vaikystėje;
- koncentracija ties teigiamais partnerio aspektais;
- smurto racionalizavimas, savo vertės ir galimybių menkinimas.
Ekonominis smurtas ar konfliktas? Klausimai, kurie padeda atskirti smurtą nuo konflikto:
- Ar žmogus bijo partnerio (-ės) reakcijos?
- Ar sprendimai priimami laisvai, ar iš baimės?
- Ar vienas žmogus sistemingai riboja kito galimybes?
- Ar po pokalbių situacija keičiasi, ar kontrolė tęsiasi?
- Ar žmogus gali saugiai pasakyti „ne“?

Ką daryti, patiriant ekonominį smurtą?
Pirmas žingsnis – pripažinti, kad su jumis elgiamasi neteisingai. Gali būti sunku apie tai kalbėti, bet pasikalbėti su patikimu žmogumi ar specialistu yra labai svarbu. Nėra vieno „teisingo“ recepto, bet yra žingsniai, kurie gali būti pokyčio pradžia:
- Užduoti nepatogius klausimus ir kalbėtis apie pinigus. Garsiai įvardyti sau, partneriui, draugėms, kitiems artimiesiems, kad patiri neteisybės jausmą ir nori lygiateisiškumo. Nori išmokti elgtis su pinigais lygiaverčiai, kaip tai daro partneris. Pinigai vis dar yra tabu tema visuomenėje. Kalbėjimasis tabu temomis – išlaisvina, suteikia drąsos tolesniems žingsniams.
- Domėtis, kaip su pinigais tvarkosi kitos šeimos, kokius šeimos finansų modelius taiko. Kelti klausimus ir diskusijas draugų rate, socialiniuose tinkluose, forumuose, grupėse ir panašiai – tikslas sužinoti kuo daugiau skirtingų šeimos finansų modelių, vertinti ir analizuoti jų privalumus ir trūkumus, tam, kad atrasti, kas tiktų jūsų šeimoje.
- Pradėti ugdyti savo finansinį raštingumą. Net jei pradžioje atrodo sudėtinga – išmokti galima viską. Skaityti, domėtis, ieškoti informacijos, kaip lavinti savo pinigų valdymo įgūdžius ir kaupti žinias.
- Išsikelti sau tikslą: ”susidraugauti su pinigais” ir prisiimti daugiau atsakomybės. Labai svarbu suprasti, kad pinigai nėra nei gėris, nei blogis, nei vyriška, nei moteriška, tai tik mainų priemonė. Kiekvienas žmogus gali ir yra pajėgus tvarkytis su savo pinigais, uždirbti, ir turėti jų kiek reikalinga. Tam tikrai nereikia aukštojo matematinio išsilavinimo.
- Pradėti taupyti. Nedidelės sumos tavo saugioje banko sąskaitoje (ne kortelėje) – tai mažas žingsnis į asmeninę finansinę laisvę, tai pradžia į pinigų fobijų nugalėjimą.
- Pradėti planuoti savo finansus. Pradėk nuo analizės, kiek gavai pajamų ir kiek buvo išlaidų pvz. praėjusį mėnesį. Praeities skaičiai yra atskaitos taškas planui sudaryti. Net jei negali veikti čia ir dabar – planavimas suteiks galios. Stebėk save, kaip jautiesi planuodama?
- Domėtis savo teisėmis ir suprasti, kad partneris negali reikalauti dirbti be užmokesčio jo versle, reikalauti kartu investuoti į verslą, kartu prisiimti paskolas, riboti ir drausti pirkinius, reikalauti ataskaitų, ar neduoti pinigų reikalingoms išlaidoms. Jei jauti, kad ekonominis smurtas įsigalėjęs tavo šeimoje, laikas pradėti rinkti dokumentus, sąskaitų kopijas, analizuoti banko sąskaitų išrašus, pasidomėti, pasikonsultuoti, sužinoti, kokios yra galimos pagalbos formos.
- Ieškoti pagalbos ir palaikymo. Kalbėtis ne tik su artimais žmonėmis, bet ir kreiptis į tikslines pagalbos organizacijas – Pagalbos moterims liniją. Kartais vienas pokalbis pakeičia viską.
Patiri smurtą? Kreipkis!!!!
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai siūlo pagalbą visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje. Pagalba yra nemokama ir konfidenciali.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Nuoroda į Marijampolės savivaldybės įstaigas ir organizacijas, teikiančias socialines paslaugas:
https://teisesaktai.marijampole.lt/document/70676?version=2
Straipsnis parengtas pagal:
Projekto „Plėtoti efektyvios prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje sistemą“ Nr. 07-014-P-0001 mokymų „Ekonominis smurtas artimoje aplinkoje: nuo atpažinimo iki koordinuoto atsako“ medžiagą bei
https://pagalbosmoterimslinija.lt/agresija-smurtas/ekonominis-smurtas-seimoje-kai-pinigai-tampa-kontroles-ir-manipuliavimo-priemone/
Marijampolės savivaldybės administracijos
Socialinių paslaugų skyrius



Komentarai
{{msg}}