Iš rankų – į širdis: dovana beglobiams gyvūnams

Aštuoni ryškiaspalviai guoliukai iš mažų medžiagos atraižėlių pasiekė Marijampolės gyvūnų mylėtojų asociaciją (MGMA), kur palaipsniui tampa jaukiu prieglobsčiu jos globojamiems gyvūnams. Kiekviename jų – laikas, rūpestis bei noras padėti tiems, kurie patys pagalbos paprašyti negali.

Šiuos guoliukus kūrybinėse siuvimo dirbtuvėlėse „Padovanok antrą gyvenimą“ pasiuvo Onkologinių ligonių asociacijos „Rūpestėlis“ narės. Iš mažų atraižėlių jos sukūrė minkštus, patogius ir ryškiaspalvius guoliukus, kuriuos padovanojo MGMA globojamiems gyvūnams. Atrodytų, nedidelė dovana, tačiau kiekviename jos dygsnyje – mintis apie kitą gyvybę, kuriai taip pat reikia šilumos, jaukumo ir meilės.

MGMA jau keturiolika metų rūpinasi Marijampolės ir aplinkinių savivaldybių beglobiais gyvūnais. Asociacijos vadovė Vilija Kaminskienė sako, kad prieglaudos tikslas – ne kuo greičiau surasti namus kuo didesniam gyvūnų skaičiui, o pasirūpinti, kad kiekvienas jų patektų į saugią, mylinčią ir atsakingą šeimą.

Todėl būsimi šeimininkai pasirenkami itin kruopščiai: prieš dovanojant gyvūną su žmonėmis kalbamasi, pasirašoma atsakomybę įtvirtinanti sutartis, o vėliau stengiamasi palaikyti ryšį ir sužinoti, kaip sekasi naujajam šeimos nariui. Per metus naujus namus prieglauda suranda daugiau nei šimtui gyvūnų, o šiemet jų jau išlydėta daugiau kaip 80. Dažniausiai čia rūpinamasi beglobėmis katėmis, tačiau prireikus, pagalba suteikiama ir šunims.

Už kiekvienos tokios laimingos istorijos, kai beglobis gyvūnas atranda savo namus, slypi daugybė kasdienių darbų. Prieglaudoje šiuo metu darbuojasi aštuoni savanoriai, o maždaug trečdalis asociacijos globojamų gyvūnų gyvena čia. Kiti, kuriems dėl amžiaus, sveikatos ar kitų priežasčių reikia daugiau individualios priežiūros, laikinus namus randa pas savanorius.

Prieglaudai reikia ne tik maisto, kraiko, kitų būtinų daiktų ar finansinės paramos. Ne mažiau svarbu tai, ko nenupirksi už jokius pinigus – žmogaus laiko, rankų ir širdies. Kiekvienas, galintis skirti dalį savo laiko, savanoriauti, padėti socializuoti gyvūnus, palaikyti tvarką ar prisidėti prie prieglaudos remonto, čia yra labai laukiamas ir reikalingas.

Darbai ir iššūkiai prieglaudoje veja vienas kitą, todėl vietos atsirastų ir žmogui, kuris norėtų ne tik savanoriauti, bet ir visavertiškai įsitraukti į prieglaudos veiklą bei čia dirbti.

Prieš trejus metus asociacija įsikūrė dabartinėse patalpose Vasaros gatvėje. Per šį laiką čia įrengtos atskiros erdvės sergantiems ir jau pasiruošusiems keliauti į naujus namus gyvūnams, taip pat karantinavimo patalpa. Griežta tvarka, švara ir higiena čia svarbios ne dėl formalumo – nuo jų priklauso gyvūnų ir lankytojų sveikata bei saugumas.

Tačiau, Vilijos Kaminskienės įsitikinimu, rūpestis beglobiais gyvūnais prasideda dar anksčiau – nuo kiekvieno iš mūsų atsakomybės. Pamačius pasimetusį ar sužeistą gyvūną, nereikėtų praeiti pro šalį tikintis, kad pasirūpins kas nors kitas. Kartais svarbiausia – tiesiog sustoti ir padėti. Pirmoji pagalba gali būti lemiama, o vėliau į situaciją jau gali įsitraukti prieglauda ar kitos su beglobiais gyvūnais dirbančios organizacijos.

Galbūt todėl tie aštuoni guoliukai yra daugiau nei tik dailūs daiktai. Jie primena, kad pagalba nebūtinai turi būti didelė, kad būtų svarbi. Kartais ji prasideda nuo kelių atraižėlių, adatos, siūlo ir žmogaus noro padaryti kažką gero kitam. Net jei tas „kitas“ negali už pagalbą padėkoti žodžiais.