Jaunos kūrėjos dovana Želsvai – spalvingas piešinys bendruomenės namuose

Želsvoje užaugusi Ieva Gudaitytė šiandien studijuoja mediciną Kaune, tačiau jos ryšys su gimtuoju kaimu nenutrūko. Piešti nuo vaikystės mėgstanti mergina, paskatinta artimųjų ir sulaukusi vietos bendruomenės pasitikėjimo, savo talentu šįkart pasidalijo su Želsvos žmonėmis – ant bendruomenės namų sienos nutapė spalvingą gamtos įkvėptą piešinį. Šis kūrinys ne tik papuošė erdvę, kurioje renkasi kaimo gyventojai, bet ir tapo gražiu pavyzdžiu, kaip bendruomenės iniciatyva ir jauno žmogaus kūrybiškumas gali virsti prasmingu darbu gimtajam kraštui.

Skatino šeima ir bendruomenė

Kaip pasakojo pati Ieva, mintis papuošti Želsvos bendruomenės namų sieną kilo jos tėčiui Vytui. Prieš kelerius metus mergina ištapė savo šeimos namo lauko sieną, o jos darbas sulaukė daug gražių atsiliepimų. Bendruomenei pradėjus svarstyti, kaip pagražinti savo namų erdves, Vytas pasiūlė šią užduotį patikėti dukrai. Sumanymui pritarė bendruomenės taryba ir pirmininkė Judita Liudvinaitienė, o Ievai buvo suteikta visiška kūrybinė laisvė.

Ieva pripažįsta, kad pasiūlymas savo kūryba prisidėti prie gimtojo kaimo gražinimo jai buvo ypač prasmingas.

„Kadangi užaugau šiame kaime, visada norėjosi čia palikti kažkokį materialų priminimą apie save. Tapyba ant sienų man labai patinka, todėl pasiūlymas papuošti bendruomenės namus atrodė kaip puiki proga šį norą įgyvendinti. Džiaugiuosi, kad žmonėms patinka mano kūrinys, ir tikiuosi, jog tai paskatins ir kitus imtis kūrybiškų projektų, siekiant gražinti savo aplinką. Smagu parodyti meilę gimtajam kraštui ne tik žodžiais, bet ir darbais“, – sako Ieva.

Įkvėpė gimtojo krašto gamta

Idėjų, ką nupiešti, buvo daug, tačiau galiausiai mergina nusprendė sukurti tai, kas būtų artima jai pačiai ir primintų gimtąjį kraštą. Taip pagrindiniais piešinio herojais tapo baltieji garniai Želsvos apylinkėse.

„Baltieji garniai neretai užklysta į šį kraštą žvejoti grobio, todėl teko ne kartą juos stebėti. Tikrai nežemiškai atrodantys paukščiai“, – pasakoja Ieva.

Piešinyje vienas garnys stovi prie tekančios upės, išmargintos tautinių juostų raštais, o kitas sklando purpuriniame vakaro danguje. Virš jų galima įžiūrėti ir Grįžulo Ratų žvaigždyną – jį į kūrinį įkomponuoti pasiūlė Ievos mama. Šiomis detalėmis mergina siekė perteikti šilto, šiek tiek paslaptingo vasaros vakaro nuotaiką.

Bendruomenės namų sienai papuošti Ievai prireikė maždaug mėnesio. Per šį laiką reikėjo parengti eskizą, paruošti sieną, pasirinkti spalvas ir kruopščiai perkelti piešinį ant didelio paviršiaus. Ieškant tinkamiausių spalvų derinių Ievai padėjo šeima ir draugai, o darbo metu užsukantys bendruomenės nariai negailėjo gerų žodžių ir palaikymo.

„Labai smagu buvo, kai žmonės užsukdavo pasižiūrti, kaip sekasi darbuotis prie sienos. Ypač daug palaikymo sulaukiau iš savo šeimos bei bendruomenės pirmininkės Juditos. Tai padėjo išlaikyti motyvaciją ir neprarasti ūpo, net jei kažkuri darbo dalis nepasisekdavo taip, kaip norėdavau“, – prisimena mergina.

Kūryba padeda atsikvėpti nuo medicinos studijų

Nors šiandien Ievos gyvenime daugiausia vietos užima medicinos studijos, kūryba jai išlieka svarbiu pomėgiu ir galimybe atsikvėpti nuo kasdienių rūpesčių. Iš pirmo žvilgsnio medicina ir menas gali atrodyti visiškai skirtingos sritys, tačiau Ieva įsitikinusi, kad jos puikiai dera tarpusavyje. Pasak merginos, gebėjimas piešti praverčia net studijuojant anatomiją – vaizduojant įvairias kūno struktūras, jas kur kas lengviau įsiminti. Vis dėlto kūryba jai pirmiausia yra galimybė atsitraukti nuo intensyvaus studijų ritmo ir pasinerti į veiklą, kuriai gali skirti visą savo dėmesį.

Trečiakursė medicinos studentė į Želsvą sugrįžta rečiau, nei norėtų, tačiau kiekviena proga pabūti gimtajame kaime jai yra brangi.

„Gimtasis kraštas dvelkia ramybe ir namų šiluma, kurių intensyvioje kasdienybėje kartais tikrai labai trūksta. Grįžusi į Želsvą galiu pailsėti nuo mokslų ir miesto šurmulio. Manau, kad kiekvienas ryšį su gimtine puoselėja pagal savo galimybes, svarbiausia – jo neprarasti. Tai suteikia ypatingą pilnatvės jausmą“, – mintimis dalijasi Ieva.

„Kol turime tokio jaunimo, tol Želsva bus gyva ir stipri“

Ievos kūriniu džiaugiasi ir Želsvos bendruomenės pirmininkė Judita Liudvinaitienė. Pasak jos, piešinys ne tik pagyvino bendruomenės namų erdvę, bet ir sulaukė daug gražių vietos žmonių atsiliepimų. Vis dėlto labiausiai pirmininkę džiugina ne pats piešinys, o jaunos merginos noras savo kūryba prisidėti prie gimtojo kaimo gražinimo.

„Vien tai, kad jaunas žmogus nori papuošti bendruomenės namus savo kūryba, paglosto širdį, o pats piešinys – tikra atgaiva akims. Ieva ant sienos pavaizdavo mūsų upę, paukščius ir lietuviškus raštus, tad užėjus į bendruomenės namus iškart pasidaro šilčiau. Visi džiaugiasi, kad ši erdvė taip nušvito, o socialiniuose tinkluose Ievai netrūko gražių žodžių ir padėkų už jos dovanotą laiką bei talentą“, – pasakoja Judita.

Bendruomenės pirmininkė įsitikinusi, kad tokios jaunų žmonių iniciatyvos ypač svarbios kaimo ateičiai.

„Man, kaip pirmininkei, tai suteikia jėgų ir vilties, kad kaimas turi ateitį. Kai jaunas žmogus išvažiuoja studijuoti į Kauną, bet nepamiršta savo namų ir sugrįžta papuošti bendruomenės erdvių, rankos pačios kyla dirbti toliau. Tai įrodymas, kad užauginome puikią, savo šaknis gerbiančią kartą. Kol turime tokio jaunimo, tol Želsva bus gyva ir stipri“, – įsitikinusi J. Liudvinaitienė.

Marijampolės savivaldybės administracijos
Komunikacijos skyrius