Kai bendruomenė susivienija – kaimo keliai tampa geresni
Praėjusiais metais Marijampolės savivaldybės inicijuota žvyruotų kelių tvarkymo programa šiemet buvo sėkmingai tęsiama. Bendromis seniūnijų ir vietos ūkininkų pastangomis pavasarį atnaujinta mažiausiai 60 kilometrų žvyruotų savivaldybės kelių. Savivaldybė nuoširdžiai dėkoja visiems ūkininkams, kurie savo laiku, technika ir darbu prisidėjo prie šios iniciatyvos, padėdami kurti patogesnę ir saugesnę aplinką kaimo gyventojams. Šįkart kviečiame susipažinti su vienu iš jų – Valavičių kaime ūkininkaujančiu Dariumi Tamošaičiu, kurio pavyzdys puikiai atspindi bendruomeniškumo ir atsakomybės savo kraštui vertę.
Kai Mokolų seniūnijoje buvo tęsiama kelių žvyravimo iniciatyva, seniūnas Žydrūnas Krulikas ilgai nesvarstė ką pakviesti prisidėti prie darbų. Vienas pirmųjų, apie kurį pagalvojo, buvo Valavičiuose ūkininkaujantis Darius Tamošaitis. Anot Ž. Kruliko, Darius prie kaimo gerbūvio prisidėdavo ir anksčiau – savo technika lygindavo tuos pačius duobėtus žvyrkelius, o žiemomis, gausiai prisnigus, savo technika valydavo kelius, kai niekas to net neprašydavo.
„Šią žiemą, kaip žinote, sniego netrūko. Dėliodamas sniego valymo technikos maršrutus žinojau, kad sniego valytuvus į Valavičius galima siųsti paskiausiai, nes ten keliais nuo ankstaus ryto bus pasirūpinęs Darius.“, – pasakoja Ž. Krulikas. – Žinodamas, kad Darius nėra abejingas savo kraštui, pakviečiau jį prisidėti ir prie žvyrkelių tvarkymo programos, nes buvau tikras, kad juo galima pasitikėti. Jis nė akimirkos nesvarstė. Tik dvejojo, ar sugebės. Sakiau – svarbiausia, kad nori ir gali prisidėti, o rezultatą pasieksime bendromis pastangomis“.
Taip ir nutiko. Per 8 dienas Darius šiemet sutvarkė net tris žvyruotas apylinkių gatves. Paklaustas, kodėl sutiko neatlygintinai skriti savo laiką ir energiją darbui keliuose, sakė:
„Mūsų šeimoje visada buvo įprasta rūpintis ne tik savo kiemu. Jei matai, kad reikia pagalbos kaimynui, draugui ar kolegai – imi ir darai. Taip ir šiuo atveju. Juk tai mūsų visų keliai – jais kasdien važiuojame į darbus, į laukus, vežame vaikus į mokyklą. Pagalvojau: jei galiu prisidėti, kad jie būtų geresni ir patogesni visiems, kodėl to nepadarius“, – prisimena ūkininkas.
Darius neslepia, kad jo sprendimas neatlygintinai prisidėti prie žvyrkelių tvarkymo sulaukė ne tik palaikymo. Anot ūkininko, kai kuriems kolegoms buvo sunku suprasti, kodėl jis vietoj darbų ūkyje renkasi tvarkyti kelius.
„Žmonės klausdavo, kiek už tai gaunu. Kai atsakydavau, kad nieko, tik nusijuokdavo ir sakydavo: „Tai kam vargsti?“ O man toks klausimas niekada nekildavo. Kiekvienam savi prioritetai“, – įsitikinęs ūkininkas.
Ž. Kruliko įsitikinimu, Dariaus noras padėti kitiems atsineštas iš šeimos. Mokolų seniūnas primena, kad Dariaus mama – daug kam žinoma aktyvi ir veikli moteris, septynis vaikus užauginusi Lina Tamošaitienė. Ž. Krulikas svarsto, kad moteriai su tokia šeima darbo ir veiklų namuose netrūko, tačiau tai netrukdė jai aktyviai įsitraukti į kaimo ir bendruomenės gyvenimą.
„Vaikai užauga matydami tėvų pavyzdį. Smagu matyti, kad tai, kuo gyveno Dariaus mama, šiandien perduodama jau trečiajai Tamošaičių kartai. Jei žiemą Darius negalėdavo išvažiuoti nuvalyti sniego keliuose, jį pavaduodavo sūnus, – atkreipė dėmesį Mokolų seniūnas Žydrūnas Krulikas.



Komentarai
{{msg}}