Kai rūpi ne tik savas kiemas: ūkininkas Darius Isoda savo darbais prisideda prie Liudvinavo gerovės

Liudvinavo miestelio parką neseniai papuošė penkios iš senų ąžuolų išdrožtos baltų dievybių skulptūros. Prie jų atsiradimo prisidėjo ne tik medžio drožėjai, bet ir vietos bendruomenė bei jai talkinę žmonės. Vienas jų – Liudvinave ūkininkaujantis Darius Isoda, padėjęs į miestelį pargabenti masyvius senųjų ąžuolų kamienus, kurie vėliau virto skulptūromis.

Pagalba pargabenant ąžuolų kamienus – tik vienas iš daugelio Dariaus darbų miestelio labui. Prie Liudvinavo gerovės ūkininkas prisideda įvairiais būdais. Vietiniai žino – jei reikia ką nors pervežti, pakelti ar žiemą nuvalyti sniegą, galima kreiptis į Darių. Jo pagalba praverčia ir prižiūrint miestelio infrastruktūrą – jau antrus metus D. Isoda prisideda prie Marijampolės savivaldybės inicijuotos žvyrkelių tvarkymo programos, kuri įgyvendinama bendromis seniūnijų ir vietos ūkininkų pastangomis.

Iš senelio perimtas požiūris

Pats ūkininkas savo pagalbos vietos bendruomenei nesureikšmina – sako, kad tokį požiūrį į gyvenimą atsinešė iš šeimos. Dar vaikystėje Darius ne kartą girdėjo senelio pasakojimus apie tai, kaip šis savo gimtinėje prisidėjo prie bažnyčios statybų. Anot D. Isodos, senelis su džiaugsmu prisimindavo galėjęs prisidėti prie visai bendruomenei ir ateities kartoms reikšmingo sumanymo.

„Gali būti sėkmingas, gyvenime daug pasiekti, bet su metais supranti, kad pilnatvę suteikia ne vien asmeninė sėkmė, bet ir galimybė padėti kitiems, prisidėti prie bendro gerbūvio. Taip esu pratęs, tokį pavyzdį mačiau nuo mažens, todėl ir pats stengiuosi prisidėti ten, kur galiu būti naudingas“, – pasakoja D. Isoda.

Todėl, kai Liudvinavo bendruomenei prireikė pagalbos pargabenti senus ąžuolus, skirtus skulptūroms, Darius mielai sutiko padėti. Ąžuolai augo netoli miestelio, kadaise ten buvusios sodybos vietoje, tačiau įrengiant saulės elektrinių parką juos teko nupjauti.  Darbus vykdę rangovai pasiūlė medieną perduoti vietos bendruomenei, kad ji būtų panaudota prasmingam tikslui. Iš Dariaus pargabentų ąžuolų kamienų medžio drožėjų plenero „Baltiška erdvė“ metu gimė penkios baltų dievybių skulptūros, šiandien puošiančios Liudvinavo miestelio parką.

Beje, Darius pasirūpino ne vien skulptūroms skirtais ąžuolų kamienais. Sužinojęs, kad masyvius medžių kelmus ketinama užkasti, ūkininkas nusprendė juos išsaugoti. Jis viliasi, kad ateityje bendruomenė ras būdą prasmingai juos panaudoti.

„Esu matęs, kaip iš tokių senų ąžuolų gaminami stalai. Pagalvojau, gal ir mes ką nors sugalvosime. Konkrečios minties dar nėra, bet gal laikui bėgant sugalvosime, kaip juos panaudoti.“, – svarsto D. Isoda.

Bendromis pastangomis – geresni kaimo keliai

Kaip jau minėta, Darius dalyvauja Marijampolės savivaldybės inicijuotoje žvyrkelių tvarkymo programoje, kurios principas paprastas – seniūnijos pasirūpina žvyru, o ūkininkai savo technika padeda sutvarkyti prastesnės būklės kelius.

Greiderį Darius įsigijo dar prieš prisijungdamas prie programos – juo kartais savo iniciatyva palygindavo bendro naudojimo kelius, kuriais važiuoja į savo laukus. Išgirdęs apie savivaldybės iniciatyvą, ūkininkas mielai sutiko prisidėti.

„Kai gali padaryti, kad būtų patogiau ne tik tau pačiam, bet ir kitiems, kodėl nepadėjus? Juk visi tais pačiais keliais važinėjame“, – sako D. Isoda ir prasitaria apie neseniai kartu su kitais ūkininkais kilusią mintį bendromis lėšomis įsigyti naują greiderį. Pasak jo, šiuo metu naudojama technika jau gerokai nusidėvėjusi, todėl norėtųsi ją atnaujinti, kad žvyruotus kelius būtų galima tvarkyti dar kokybiškiau. Keliems ūkininkams susidėjus, naujos technikos įsigijimas būtų gerokai lengvesnis, o jos nauda galėtų džiaugtis visa vietos bendruomenė.

Bendruomeniškumas – daugiau nei pagalba

Kalbėdamas apie Liudvinavo bendruomenę, Darius džiaugiasi susiformavusiu aktyvių ir iniciatyvių žmonių branduoliu, kuris noriai imasi įvairių sumanymų ir telkia kitus bendriems darbams. Taip miestelyje atsiranda naujų erdvių, gražėja aplinka ir įgyvendinamos įvairios idėjos. Tačiau D. Isodos įsitikinimu, bendruomeniškumas nėra vien pagalba kaimynui, kai šiam kažko prireikia, ar dalyvavimas bendrose talkose. Tai ir žmonių tarpusavio ryšys, bendravimas, atvirumas vieniems kitiems bei noras kartu kurti aplinką, kurioje gera gyventi. Būtent to jis labiausiai ir linki Liudvinavo žmonėms – daugiau atvirumo vieniems kitiems, bendravimo ir noro įsitraukti į bendrus reikalus.

„Nereikia galvoti, kad būtinai turi kažką didelio padaryti. Kartais užtenka visai nedaug – vienas vienaip prisideda, kitas kitaip. Svarbiausia, kad žmogui rūpėtų. Kai kiekvienas bent truputį prisideda, kartu galima daug nuveikti“, – sako D. Isoda.