Kalbam apie kalbą: grafinių ženklų rašymas – brūkšnelis

Tęsiame grafinių ženklų rašymo (ir nerašymo) apžvalgą. Rašybos ženklas brūkšnelis yra vartojamas tarp žodžių, tarp žodžių ir skaitmenų, tarp skaitmenų, tarp santrumpų ar simbolių ir tarp įvairių šių rašmenų derinių. Pagrindinė brūkšnelio funkcija – sujungiamoji, kai žodžiai ar rašto ženklai jungiami į visumą ir paprastai reiškia vieną dalyką. Brūkšnelis visada rašomas nepaliekant tarpelių nei prieš jį, nei po jo. Šįkart prisiminkime, kada brūkšnelį reikia (arba galima) rašyti.

Brūkšnelis rašomas:

• tarp asmenvardžių: dviejų pavardžių, kuriomis įvardijamas vienas asmuo (pvz.: Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė, Beatričė Klezaitė-Vasaris); pavardės ir slapyvardžio ar pravardės (pvz.: Julija Žymantienė-Žemaitė, Jonas Mačiulis-Maironis, Vincas Mykolaitis-Putinas).

PASTABA. Tarp dviejų vardų brūkšnelis nerašomas (pvz. Magdalena Birutė Stankūnaitė).

• tarp dviejų (ar daugiau) anksčiau savarankiškais buvusių vienetų oficialių pavadinimų, kurie pavadina vieną jungtinį objektą: juridinių subjektų pavadinimų (pvz. UAB „Švyturys-Utenos alus“); politinių partijų pavadinimų (pvz. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai); sporto komandų pavadinimų (pvz.: „Sūduva-Mantinga“, „Granitas-Karys“).

• tarp dviejų (ar daugiau) geografinių, topografinių ir pan. objektų pavadinimų, kurie pavadina vieną objektą: kai sudėtinis pavadinimas sudarytas iš dėmenų, žyminčių atskirus objektus, iš kurių sudaromas naujas darinys (pvz.: Alkos-Erlos pelkė, Labanoro-Pabradės giria); kai sudėtinis pavadinimas sudarytas iš atskirų dėmenų, skirtingu aspektu žyminčių tą patį objektą (pvz.: Akmena-Danė, Šiaurės Osetijos-Alanijos Respublika).

• kai jungiami du semantiškai lygiaverčiai daiktavardžiai, reiškiantys vieno daikto ar reiškinio pavadinimą, pvz.: lopšelis-darželis, poliklinika-reabilitacijos centras, konferencija-forumas, pasitarimas-seminaras, sekretorius-referentas, dažytojas-tinkuotojas.

• po arabiškų skaitmenų pridedant kiekinio ar kelintinio skaitvardžio galūnes ir prieš paskutinį sudurtinio žodžio dėmenį, pvz.: 1-as, 3-ias, 1-asis, 1-oji, 2022-ųjų, 2022-iesiems, 2022-aisiais. Spalio 5-ąją minima Tarptautinė mokytojų diena. Šiemet festivalis organizuojamas jau 10-ąjį kartą. Konkurse 1-ą vietą laimėjo marijampolietis. Radijo bangomis valdomų modelių istorija Lietuvoje siekia 20-ojo amžiaus 4-ąjį dešimtmetį. 50-metis, 100-milijoninė minia, 60-tūkstantasis lankytojas.

PASTABA. Prie arabiškų skaitmenų po brūkšnelio pridedamos skaitvardžių galūnės rašomos kartu su kamiengalio minkštumo ženklu i, pvz.: 3-ias, 2003-iaisiais. Prie romėniškų skaitmenų skaitvardžių galūnės nepridedamos, pvz.: II vieta (ne II-oji vieta).

• tarp skaitmenų grupių: rašant datą (pvz. 2022-11-17), nurodant pašto kodą, jei rašomas valstybės kodas (pvz. LT-68307), tarp adreso elementų, žyminčių namo ir buto numerius (pvz. Vytenio g. 14-23); tarp įvairius numerius žyminčių skaitmenų ar raidžių grupių (pvz.: raštas Nr. SA-2105(6L-12), įsakymas Nr. DV-4642, įstatymo projektas Nr. XIIP-111); sudėtiniuose cheminių medžiagų pavadinimuose, sudaromuose pagal tarptautinius standartus (pvz.: o-krezolis, n-fenil-n-izopropil-p-fenilendiaminas).

• tekste pridedant linksnio galūnę prie raidinių santrumpų, pvz.: ELTA-ą, PUPP-ą.

• siekiant grafinės raiškos ekonomiškumo šiais atvejais: trumpinant žodžius, kai rašoma pirmoji žodžio raidė ir paskutinis skiemuo, pvz.: b-ka (biblioteka), m-kla (mokykla), b-vė (bendrovė); vietoj praleistos pasikartojančios žodžio dalies, pvz.: gimęs (-usi), baigęs (-usi), deklaravęs (-usi), sekretorius (-ė), audio- ir videokonferencija; mikro- ir makroekonomika.

Brūkšnelis gali būti rašomas tarp dviejų būdvardžių, reiškiančių vieną nedalomą daikto ypatybę, pvz.: didinamoji-pabrėžiamoji reikšmė, geležinis-akmeninis meteoritas, klausiamieji-santykiniai įvardžiai, mokslinė-metodinė konferencija, politinė-socialinė santvarka, politinė-teisinė aplinka, socialinė-ekonominė sistema, techninis-ekonominis rodiklis.

Brūkšneliais gali būti skiriamos jaustuką sudarančius tęsiamai tariamus garsus žyminčios pagrečiui kartojamos kelios raidės, pvz.: Ė-ė-ė... tai juk briedis. O-o-o... tik nemeluok!

Zina Eklerienė
Savivaldybės administracijos
Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialiste (kalbos tvarkytoja)

Parengta pagal pateiktus klausimus ir leidinį „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“ (autorės – Rasuolė Vladarskienė, Palmira Zemlevičiūtė), Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2022.