Kalbam apie kalbą: grafinių ženklų rašymas – skliaustai

Tęsiame grafinių ženklų rašymo (ir nerašymo) apžvalgą. Skliaustai yra vartojami ir kaip skyrybos ženklas (žr. Lietuvių kalbos skyrybos taisykles, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178)), bet šįkart peržiūrėkime, kaip patikslintose ir papildytose rašybos taisyklėse reglamentuojamas rašybos ženklo, skliaustų, rašymas.

Skliaustai yra porinis grafinis ženklas, kurį sudaro du ženklai: atidaromasis ir uždaromasis skliaustas. Skliaustų rūšys: lenktiniai (...), kampiniai <...>, laužtiniai [...], riestiniai {...} ir  įstrižiniai /.../ skliaustai.

Lenktiniuose, arba paprastuosiuose, skliaustuose paprastai rašomi alternatyviai pasirenkami dalykai. Kampiniai skliaustai dar yra vadinami kupiūros ženklu. Jie dažnai žymi praleistą cituojamo teksto  vietą, pvz. „Pavadinimą galima vartoti <…>, jei laikomasi 1 dalyje nurodytų reikalavimų.“

Skirtingų rūšių skliaustai įvairiose kalbos vartojimo srityse, ypač specialiojoje literatūroje, gali būti vartojami savitais tikslais, pvz., laužtiniai skliaustai gali būti vartojami ir vietoj lenktinių, ir kupiūrai žymėti. Kalbotyros tekstuose laužtiniuose skliaustuose pateikiami pavyzdžiai, parašyti fonetine transkripcija; įstrižiniai skliaustai rodo fonologinę transkripciją, o riestiniai – morfonologinę arba morfologinę.

Kada vartojame rašybos ženklą skliaustus?

1. Lenktiniuose, arba paprastuosiuose, skliaustuose, nepaliekant jokių tarpelių, rašomi galimi praleisti žodžio elementai, t. y.:
   1.1. sangrąžos dalelytės, pvz.: ugdymas(is), at(si)minimas, su(si)tvarkymas, pa(si)keitimas, su(si)tarimas, pa(si)dalijimas;
   1.2. jungiamieji balsiai sudurtiniuose žodžiuose, pvz.: daug(ia)žodžiavimas, durn(a)ropė, devyn(ia)šakė, smulk(ia)žiedė, trylik(a)mečiai;
   1.3. žodžių baigmenys, kai galimos ilgesnės ir trumpesnės jų formos, pvz.: kely(je), sąlygom(is), sakom(e), pėsčiom(is);
   1.4. raidės, žyminčios fonetinio varianto galimybę, pvz., reik(ė)tų.
2. Skliaustai gali būti pavartoti stilistiniais sumetimais – dviprasmybei sukurti, pvz., Marijampoliečiai turi nuomonę apie aplinkos (ne)tvarkymą. Žodis (ne)tvarkymą leidžia suprasti, kad daliai miestiečių aplinkos tvarkymas panašesnis į netvarkymą.
3. Po žodžio palikus tarpelį, skliaustuose gali būti rašomos gretutinės formų galūnės ar alternatyviai pasirenkami žodžiai, pvz.: ir (arba), ir (ar), gerbiamieji (-osios), pilietis (-ė), darbuotojas (-a). Savivaldybės administracija turi viešinti projektą, kad projekto tikslinė (-ės) grupė (-ės) daugiau sužinotų apie projekto rezultatus.
4. Jei reikia pagal prasmę, galima rašyti dvigubus skliaustus, pvz., Skliaustai yra vartojami ir kaip skyrybos ženklas (žr. Lietuvių kalbos skyrybos taisykles, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178)).

Zina Eklerienė
Savivaldybės administracijos
Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialiste (kalbos tvarkytoja)

Parengta pagal pateiktus klausimus ir leidinį „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“ (autorės – Rasuolė Vladarskienė, Palmira Zemlevičiūtė), Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2022.