Kalbam apie kalbą: kitų kalbų vietovardžių rašymas

Lotynišką raidyną vartojančių kalbų vietovardžiai lietuviškuose tekstuose pateikiami atsižvelgiant į teksto vartojimo sritį, paskirtį ir skaitytojų amžių bei išsilavinimą. Laisvesniuose tekstuose kitų kalbų vietovardžiai pateikiami transkribuoti. Dalykiniuose tekstuose, oficialiuose dokumentuose bei specialiuose tekstuose labiau paplitę vietovardžiai taip pat dažniausiai transkribuojami, o išskirtiniais atvejais informaciniuose ir specialiuose tekstuose gali būti vartojami autentiški vietovardžiai, rašomi originalo kalbos rašmenimis, pvz. New York. Savitos, nusistovėjusios tradicinės vietovardžių formos vartojamos visais atvejais (ir dalykiniuose, ir laisvuosiuose tekstuose), pvz.: Anglija, Lenkija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Daugpilis, Dauguva, Genuja, Krokuva, Paryžius, Mantuja, Varšuva, Viena.

Nelotyniškas rašto sistemas vartojančių kalbų vietovardžiai transkribuojami atsižvelgiant į jų apytikslį tarimą ir lietuvių kalboje vyraujančias tradicijas arba transliteruojami paraidžiui. Nelotyniškas rašto sistemas vartojančių kalbų vietovardžiai perrašomi lietuviškais rašmenimis, apytiksliai pagal tarimą transkribuojant, pvz.: Kelnas (vok. Köln), Oksfordas (angl. Oxford), Sevilija (isp. Sevilla), Vašingtonas (angl. Washington). Be to, kitų kalbų vietovardžiai gali būti verčiami pagal prasmę, tiesioginės reikšmės pavadinimai dažniausiai verčiami, skliaustuose pateikiant originalų pavadinimą, pvz.: Auksinės Smiltys (bulg. Златни Пясъци), Geltonoji jūra (angl. Yellow Sea, kin. Huang Hai), Nekaltųjų Vaikelių skveras (pranc. Square des Innocents), Senosios Bažnyčios gatvė (angl. Old Church Street).

Kaip rašyti?

Visi žinome, kad vietovardis yra tikrinis daiktavardis, o tikriniai daiktavardžiai pradedami rašyti didžiąja raide. Tačiau dažnai vietovardį sudaro ne vienas, o du ir daugiau žodžių. Čia ir kyla klausimas, kaip rašyti tuos žodžius.

Valstybių pavadinimuose visi žodžiai rašomi didžiąja raide (skliausteliuose nurodytas trumpasis pavadinimas), pvz.: Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika (Alžyras), Andoros Kunigaikštystė (Andora), Bolivijos Daugiatautė Valstybė (Bolivija), Danijos Karalystė (Danija), Etiopijos Demokratinė Federacinė Respublika (Etiopija), Lietuvos Respublika, Jungtinės Amerikos Valstijos. Daugiau žr. https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai

Istorinių valstybių pavadinimuose gimininiai žodžiai pradedami rašyti mažąja raide, pvz.: Spartos karalystė, Inkų imperija, Užkaukazės federacija, Moravijos didžioji valstybė, Šventoji Romos imperija. Neoficialūs geografiniai pavadinimai rašomi iš didžiosios raidės, išskyrus juose esančius gimininius žodžius, pvz.: Tekančios Saulės šalis (Japonija), Juodasis žemynas (Afrika).

ĮSIDĖMĖTI. Tradiciškai rašoma Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų Respublika.

Pasaulio šalių (horizonto krypčių) pavadinimai rytai, vakarai, pietūs, šiaurė kaip gimininiai žodžiai ne sakinio pradžioje rašomi iš mažosios raidės, pvz.: pūtė vakarų vėjas; šalies pietuose; Lietuvos rytuose.

Pasaulio šalių pavadinimai iš didžiosios raidės rašomi tais atvejais, kai įeina į tikrinius pavadinimus, pvz.: Šiandien Rytų Lietuvoje saulėta. Ieškojome Rytų Kuršo aukštumos koordinačių. Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo Salos, Naujasis Pietų Velsas, Didysis Šiaurės Rytų sąsiauris, Didžioji Pietų įlanka ir kt.

Kaip rašyti vieną ar kitą pasaulio vietovardį, pasitikslinti galite žodyne – https://pasaulio-vardai.vlkk.lt/ .

Zina Eklerienė
Savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja)

Parengta pagal gautus klausimus, VLKK Konsultacijų banko duomenis ir leidinį „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“ (autorės – Rasuolė Vladarskienė, Palmira Zemlevičiūtė), Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2022.