Kalbam apie kalbą: naudininkas neturi daug reikšmių, bet jį vartojant klystama dažnai

Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė aprėpia ne tik viešųjų užrašų ir reklamų, įstaigų ir įmonių rengiamų dokumentų, interneto svetainių, bet ir žiniasklaidos, t. y. spaudos leidinių (laikraščių, žurnalų, žinynų, lankstinukų ir pan.), TV laidų tikrinimą kalbos vartojimo taisyklingumo aspektu. Būtent laikraštyje pateiktas klausimas ( „Pradžiai tradicinis klausimas: koks Jūsų vizito tikslas Marijampolėje?“) ir paskatino priminti, kada naudininko linksnis vartojamas tinkamai.

Naudininku paprastai nurodome daiktą ar asmenį, kurio naudai ar nenaudai kas daroma. Todėl jis ir vadinamas naudininku. Naudininkas lietuvių kalboje neturi labai daug reikšmių, bet jį vartojant klystama gan dažnai.

1. Naudininkas su bendratimi nevartotinas apibūdinti dalykui, pasakytam daiktavardžiu, nereiškiančiu priemonės, pvz.: Apsvarstėme įstaigos finansus ir galimybes projektui rengti (taisome projektą rengti); Kur kreiptis, kad įtrauktų įeilę socialiniam būstui gauti(taisoma socialinį būstą gauti).

Kai žodžiai leidimas, prašymas, paraiška, programa, planas, nutarimas, sutartis ir pan. vartojami kaip dokumentų pavadinimai, jie gali reikšti ir priemonę. Su tokiais žodžiais naudininkas su bendratimi vertintinas kaip šalutinis normos variantas (leidimas statybai, prašymas pašalpai gauti, prašymas socialiniam būstui gauti, paraiška projektui rengti).

2. Nevartotinas naudininko linksnis daiktui apibūdinti, kai nereiškiama paskirtis, pvz.: Padarytas nuostolis 200 eurų sumai (taisoma 200 eurų (sumos) nuostolis). Atlikta infrastruktūros darbų 9000 eurų sumai (taisoma už 9000 eurų).

3. Naudininkas netinka tikslui su paskirties atspalviu reikšti, pvz.: Projekto įgyvendinimui (taisoma projektui įgyvendinti) iš viso reiks 14 756 eurų. Nupirkome pakankamai priemonių kalėdinės eglutės papuošimui (taisoma kalėdinei eglutei papuošti).

4. Netinka naudininko linksniu reikšti konkretaus laiko ribą arba momentą, kai nežymima paskirtis, pvz.: Šiai dienai(taisoma Iki šios dienos, šiandien, iki šiandien) dar ne visos skirtos lėšos yra gautos. Ataskaitas būtina pristatyti trečiadieniui (taisoma trečiadienį, iki trečiadienio).

5. Nevartotinas naudininkas laiko trukmei, nesusijusiai su tikslu ar paskirtimi, reikšti, pvz.: Nesuabejojome jo teiginiais nė akimirkai (taisome nė akimirkos). Kuriam laikui(taisoma kurį laiką) dar palūkėkit.

Veiksmo trukmei bei paskirčiai reikšti naudininkas – ne klaida, pvz.: Išvažiavo vienai dienai. Posėdį atidėjo kitai savaitei. Lėšų skyrė tik šiam mėnesiui.

6. Nevartotinas naudininkas veiksmo pradžiai ar pabaigai reikšti, kai nėra paskirties. Tokį vartojimą ir iliustruoja pradžioje minėtas sakinys: Pradžiai (taisoma Iš pradžių, pradžioje) tradicinis klausimas: koks Jūsų vizito tikslas Marijampolėje?

Tokio netinkamo vartojimo atvejų žiniasklaidoje gana gausu: pabaigai – apie orus, pabaigai – dar vienas klausimas (nors apie orus pasakojama ne kokiai pabaigai, o žiūrovams ar klausytojams, o klausimą irgi užduoda ne pabaigai, o asmeniui ar asmenims.

Naudininkai pradžiai, pabaigai galimi, kai veiksmas susijęs su paskirtimi, pvz.: Mokslo metų pradžiai priemonių užteks, vėliau teks daugiau užsakyti. Desertą pasilikime pabaigai. Susitikimo pabaigai – paskutinis, tik šiandien rytą parašytas, eilėraštis. 

Zina Eklerienė
Vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja)
Parengta pagal „Kalbos patarimų“ kn. „Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas“, Vilnius, 2003; Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banko ir Terminų banko medžiagą.