Kalbam apie kalbą: naujadarai, pertarai, žargonas

Kalba yra mūsų kasdienio gyvenimo įrankis. Kuo ji turtingesnė, tuo geriau. Kalbėdami apie lietuvių kalbos leksiką (žodžių visumą), randame savus lietuviškus žodžius, naujadarus, kurie arba įsitvirtina mūsų kalboje arba išnyksta, skolinius, atėjusius į mūsų kalbą labai seniai ir jau tapusius mūsų žodžiais ir tarptautinius žodžius, barbarizmus, neatitinkančius lietuvių kalbos normų, žargoną, pertarus.  Pakalbėkime apie kai kuriuos iš jų. Šįkart apie naujadarus.

 „Naujadarai rodo kalbos gyvybingumą ir jos neprilygstamą raidą. Tuo reikia tik džiaugtis. Jei naujadarų nebūtų, tada ir galėtume sakyti, kad kalba – ant išnykimo ribos.“, – teigia kalbininkas Antanas Smetona. Naujadarai arba neologizmai – nauji žodžiai: dariniai, vediniai arba dūriniai. Taigi, kaip tie nauji žodžiai kuriami, kaip jie įsitvirtina kalboje?

Naujadarai būna:

1) Naujai sukurti bendrinės kalbos žodžiai ar terminai, dar neįtraukti į priimtus žodynus ir šnekamosios kalbos leksikoną.

2) Okazionalizmai, proginiai žodžiai, pasidaryti tik tai progai. Jie vartojami meniniuose tekstuose, publicistikoje, reklamoje, siekiant paryškinti vaizdą, veikėjo individualumą, atkreipti skaitytojo dėmesį, stebinti, šokiruoti. Okazionalizmai dažniausiai paremti analogija ir dažniausiai pažeidžiantys bendrinės žodžių darybos dėsnius.

Pagal pamatinių žodžių skaičių naujadarai skirstomi į vedinius, išvestus iš vieno pamatinio žodžio, ir dūrinius, arba sudurtinius žodžius, gautus sudūrus du pamatinius žodžius. Vediniai pagal darybos afiksus – reikšminę žodžio dalį (morfemą), dedamą prie pamatinio žodžio ir keičiančią jo leksinę reikšmę – skirstomi į priesagų, priešdėlių, galūnių vedinius. Daugiausia naujadarų – priesagų vediniai, ypač darant naujus terminus.

1) Priešdėliniai vediniai: atgirdėti (padaryti, kad nebūtum girdėjęs), išdukrinti (paversti nebe dukterimi, nutraukti motinos ir dukters ryšį), papipirinti (pabarstyti pipirais), atliepti (duoti atsakymą, turėti įtaką, reikšmę, paveikti).

2) Priesaginiai vediniai: adresynas (tinklalapių ar elektroninio pašto adresų sąrašas), akmenizacija (mada kiemus grįsti ir kapus dengti akmenimis), asmenukė ( autoportretinė nuotrauka, dažniausiai daroma išmaniuoju telefonu ar interneto kamera ir dedama į socialinius tinklus), aštriena (aštrūs patiekalai kaip visuma), debesija (debesų kompiuterija – skaitmeninių duomenų laikymo nuotoliniuose serveriuose paslauga), delninukė (delne telpanti rankinė), eurainis (vieną eurą kainuojantis dešrainis), gailikas, -ė (kas šykšti ko nors kitiems duoti), girtuomenė (gerianti visuomenė),  keistėjimas (darymasis keistam), kritulingas, ‑a (gausus kritulių), kvepiklis (automobilio salonui kvėpinti skirta priemonė), meilužiauti (būti meilužiu ar meiluže), pasmerktukininkas, -ė (kas neatsargiai važinėja elektriniu paspirtuku ir pasmerkia save ar (ir) praeivius traumoms).

3) Galūniniai vediniai: auklius (vyras, dirbantis auklės darbą), dūzgės (oficialaus renginio pratęsimas, angl. after parts), mautas (per kalvą užmaunamas šalikas be galų), riedis (važiavimo priemonė).

Naujadarai dūriniai (sudurtiniai žodžiai): akiodūmis (akių dūmimas, t. y. apgaudinėjimas), asmensargis (asmens sargybinis), bambadienis (atostogų diena, kai galima poilsiauti išvertus bambą saulėje), coliūgas (cukinijos ir moliūgo hibridas), Čiulbingala (čiulbanti lakštingala [išdrožinėto meno kūrinio pavadinimas]), ėdšikis, -ė (dktv., kas rūpinasi tik savo fiziologiniais poreikiais), galvapjūtė (masiškas ilgai vadovaujamus postus užimančių valdininkų atleidimas iš darbo, siekiant atsinaujinimo ir skaidrumo), šaltkrepšis (šaldomasis krepšys), šonaslydis (sporto šaka), veidaknygė (visame pasaulyje populiaraus internetinio socialinio tinklo „Facebook“ lietuviškas pavadinimas), žioplaklaidė (per žioplumą padaryta klaida).

Lietuvių kalbos naujadarai (kartu su kitais naujažodžiais) 2011 m. pradėti registruoti internetinėje nuolat atnaujinamoje Lietuvių kalbos instituto duomenų bazėje „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“. Jį galite rasti čia: https://ekalba.lt/naujazodziai/chimaras?i=a917ae28-578b-4f7c-837d-2e82293801e0.

Naujadarai dažnai turi žinomus jų autorius, neretai žinomas leidinys (tinklalapis), kuriame jie pirmąkart pasirodė, įvykis, kuris paskatino naujadaro atsiradimą. Nemažai jų, ypač vartojamų publicistikoje, paplinta, yra įsimenami ir tampa visuotinės vartosenos žodžiais. Dalis naujadarų įtraukiami į žodynus, kita dalis nespėja įsitvirtinti, nes išstumiami konkuruojančių žodžių ar terminų arba jų žymima sąvoka pasirodo trumpalaikė, tad ir ją žymintis žodis pasidaro nebereikalingas.

„Jei kalbos vartotojai kuria žodžius, žaidžia mūsų gimtąja kalba, taip ją išlaikydami gyvą, vadinasi, kalbos gyvenimas yra geras.“, – sako kalbininkas A. Smetona.

Marijampolės savivaldybės administracija