Kalbam apie kalbą: neprasilenkime su logika

Šįkart mano dėmesį patraukė skelbimas. Ir ne todėl, kad kažko ieškojau, o todėl, kas akys pačios kažkaip „užsikabino“, o mintyse tik sukirbėjo – bet juk taip nebūna... Sakiniai, rodos, taisyklingi, rašybos ir skyrybos klaidų nėra. Bet logika... O, taip! Kartais kalbėdami ir rašydami mes prasilenkiame su logika. Na, pasižiūrėkim.

Dažno prekiautojo mėsa skelbimuose teigiama: „Kiauliena išauginta ir paskersta tik Lietuvoje“, „Mūsų ūkininkas (augintojas) kiaulieną užaugina tik sveikais pašarais“.  Perskaitai ir savo akimis netiki – pas mus Lietuvoje auga kiauliena! Nieko panašaus! Tai animacinio filmuko veikėjui batonai ant medžio augo. Kiauliena – produktas. O auginama ir skerdžiama (kad tą produktą parduoti būtų galima) yra kiaulė. Tai ir rašyti reikėtų taip: „Kiaulės užaugintos ir paskerstos Lietuvoje“, „Mūsų ūkininkas (augintojas) kiaules užaugina tik sveikais pašarais“.

Skaitau toliau: „Tikslus svorio pasvėrimas“. Turėtų būti labai įdomus procesas. Beveik kaip kiaulienos skerdimas. Ir apskritai labai norėčiau pamatyti svorį, įdomu, kaip jis atrodo... Žinau, kad nepavyks. Nors... Žodžio svoris reikšmės: 1) fizinis daikto sunkumas, 2) svarstis, 3) prasmė, įtaka, autoritetas. Galiu pamatyti svarstį, tačiau šiame kontekste kalbama ne apie jį.  Sveriamas paprastai objektas (matomas ir apčiuopiamas). Todėl aptariamą sakinį rašyti reikėtų taip: „Tikslus kiaulienos pasvėrimas“ arba „Tikslus skerdienos pasvėrimas“.

„Visada dirbame su vienkartinėmis pirštinėmis, dar dažniau dezinfekuojame darbo paviršius bei įrankius“, – rašo prekiautojas. Tiesiog puiku, šimtu procentų užtikrinama švara. Bet man visada kyla įtarimų, kai „perlenkiama lazda“ – visada su pirštinėmis, bet dar dažniau dezinfekuoja darbo paviršius. Mielieji, pasakykite man, kas būna dar dažniau negu visada ir aš pavaišinsiu jus pietumis!

Visiškai pakaktų rašyti taip: „Visada dirbame su vienkartinėmis pirštinėmis, dažnai dezinfekuojame darbo paviršius bei įrankius“.

Logikos klaidų pasitaiko ne tik skelbimuose. „Šiemet stovykla sujungė beveik 40 vaikų“. Įdomi situacija. Nesunkiai įsivaizduoju, kaip sujungia vamzdžius, laidus. Bet vaikus?.. Reikėtų rašyti ir sakyti: draugėn sukvietė, subūrė. Skaitom toliau: „Čia jie stiprina lietuvių kalbą“. Oho! Gal stiprina savo įgūdžius kalbėti lietuvių kalba? Būtų ir tiksliau, ir su logika pakeliui.

 Gana dažnai mes netinkamai vartojame polinksnį dėka. Na, prisipažinkim patys sau, ar prisimenam, kad polinksnis dėka vartojamas tik kalbant apie žmones?  Ir vartojamas polinksnis dėka  su asmenų pavadinimų kilmininku: „Pagalbininkų dėka darbus baigėme greičiau.“, „Tik tavo dėka, mama, esu geras žmogus.“ Nevartojamas polinksnis dėka veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti: „Projekto įgyvendinimo dėka (taisome: Įgyvendinus projektą) gyvenimo sąlygos globojamiesiems labai pagerės.“, „Didelių pastangų dėka (taisome: Didelėmis pastangomis; Labai stengdamiesi) galime nugalėti visas kliūtis ir iššūkius.“

Taigi, kad ir be klaidų rašydami, kartais galime taip nusikalbėti (ir parašyti), kad „mažai tikrai nepasirodys“, kaip sakydavo senoliai. Todėl gerbdami savo klausytojus, skaitytojus (ir save, žinoma), prieš ką nors sakydami, o ypač rašydami, gerai apgalvokime, ką ir kaip sakysime ar rašysime.

Zina Eklerienė
Marijampolės savivaldybės administracijos
Bendrųjų reikalų skyriaus
vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja)