Kalbam apie kalbą: pilnai, neužilgo, gerbūvis, kaip taisyklė ir kiti vertiniai (vertalai)

Lietuvių kalba turtinga žodžių. Dažnai tam pačiam daiktui, veiksmui, procesui pavadinti jų turime po keletą ar keliolika. O kuris iš turimų labiausiai tinka, priklauso, pavyzdžiui, nuo veiksmo intensyvumo, aplinkybių ar pan. Tuo galime didžiuotis. Ir didžiuojamės. Bėda ta, kad iš aplinkinių svetimų kalbų „prisigaudėme“ ir tokių  reikšmių, kuriomis mūsų lietuviški žodžiai nevartojami. Apie kai kuriuos iš jų šįkart ir kalbėsim. Tai žodžiai ir jų konstrukcijos: pilnas (pilnai), gerbūvis, neužilgo, bendrai, išpildyti, kaip taisyklė, kas liečia, prie ko.  Kodėl būtent apie šiuos? Todėl, kad jie vis dar dažnai girdimi pokalbių laidose, pranešimuose, pasitarimuose ir ataskaitose.

Žodis pilnas lietuvių kalboje turi keletą reikšmių. Pilnu galime vadinti tai, kas yra visiškai užimtas, pripildytas, nepraimtas, pvz.: Pilnas maišas dovanų.  Akys pilnos ašarų. Salė pilna žmonių. Pilnu taip pat galima vadinti tą, kuris ko nors daug turi, pvz.: Kelias pilnas duobių. Dokumento tekste pilna klaidų. Žodis pilnas gali būti vartojamas perkeltine reikšme „apimtas, kupinas (jausmo, rūpesčio, ypatybės)“, pvz.: Jis pilnas džiaugsmo, meilės, baimės.
Žodis pilnas nevartotinas, kai kalbama apie baigtinį kiekį, kai priešingas dalykas nereiškia sutrumpinimo, pvz.: Sumokėjo visą (taisome – visą) kainą. Susirinko pilnos sudėties (taisome – visa) komisija. Įsidarbino pilnu (taisome – visu) etatu.
Taip pat žodis pilnas nevartojamas, kai kalbama apie išsamumą, tikrumą, tvirtumą ar kitokias ypatybes, pvz.: Reikia pateikti pilnesnius (taisome – išsamesnius) duomenis. Turime pilną (taisome – tvirtą) pagrindą tikėtis sėkmės. Produkcijos pagaminama mažiau dėl nepilnai (taisome – nenašiai) naudojamų įrenginių.
Prieveiksmis pilnai nevartojamas tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis pilnas, pvz.: Aš pilnai (taisome – visiškai) pritariu pasisakiusiajam. Parduodamas pilnai (taisome – visiškai) įrengtas namas. Komisija pilnai (taisome – nuodugniai, išsamiai) išnagrinėjo skundą.

Daiktavardis gerbūvis yra vertinys (lenkų dobrobyt, rusų blagosostojanije).  Vietoje gerbūvio J. Jablonskis sukūrė priesaginį vedinį gerovė (plg. naujovė, senovė ir kt.).  Jis keistinas atsižvelgus į tai, kokia reikšme yra pavartotas: 1. gerovė: Reikėtų daugiau rūpintis žmonių gerbūviu (taisome – gerove); 2. aplinka: Tik noro pritrūko sutvarkyti namo gerbūvį (taisoma – aplinką); 3. aplinkotvarka: Ieškoma lėšų Marijampolės gerbūviui (taisoma – aplinkotvarkai).
Tačiau plečiantis ir vystantis socialinių mokslų sritims, prireikia daugiau žodžių įvairioms gyvenimo kokybės sąvokoms įvardyti. Gerovės ekonomikos temas nagrinėjančiuose tekstuose vartojami ir gerovės (angl. welfare), ir gerbūvio (angl. well-being) terminai. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Žodyno pakomisės nuomone, atsižvelgus į tai, kad gerbūvis neprieštarauja lietuvių kalbos darybos dėsniams, šis žodis prireikus gali būti vartojamas ir vertintinas kaip žodžio gerovė šalutinis normos variantas. Taigi, pirmiausiai įvertinkime kontekstą, o jau tada pasirinkime tinkamiausią šio žodžio reikšmę.

Šįkart tiek. Netrukus pakalbėsime ir apie kitus. Taip, netrukus, o ne neužilgo. Primenu, kad prieveiksmis neužilgo taip pat yra neteiktinas vertinys. Nusakydami laiką vietoje šio prieveiksmio vartokime savus, taisyklingus: netrukus, tuoj, tuojau, greitai, veikiai.

Zina Eklerienė
Marijampolės savivaldybės administracijos
Bendrųjų reikalų skyriaus
vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja)

Parengta pagal gaunamus klausimus ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke pateiktą informaciją