Kalbam apie kalbą: Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą

Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymu nustatytos naujos asmenų vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindinės taisyklės. Iki šiol Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės buvo rašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.

Naujajame įstatyme reglamentuojama, kad„Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis“, tačiau numatomos išimtys.

Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė dokumentuose galės būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu:

1) jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;

2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;

3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;

4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

Šia išimtimi taip pat galės pasinaudoti ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų vaikai, kurių vardai ir pavardės asmens dokumentuose galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

„Šiuo metu Gyventojų registre yra užregistruota 447 Lietuvos Respublikos piliečių, kurių varde ar pavardėje yra naudojami lotyniški rašmenys q, w, x. Tuo tarpu, Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019−2021 metais priimti virš 200 teismų sprendimų, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su q, x ar w, arba įpareigoja užrašyti asmenvardį nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo. Pavyzdžiui, 2020 m. teismai patenkino 79 prašymus pakeisti asmenvardžius. 2021 m. jau patenkinti 45 prašymai, dar 21 byla neišnagrinėta“, − pažymima Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje.

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyksta jau kelis dešimtmečius, Seime ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau nepakakdavo balsų jiems priimti.

„Tos trys raidės liberaliai nusiteikusiems politikams atrodo smulkmena, o iš tiesų jos griautų abėcėlės sistemą, vieną ir tą patį garsą žymėtume tai „v“, tai „w“, tai „x“, tai „ks“. Ar gali tarnauti žmogui sudarkyta, skirtingais argumentais, principais paremta sistema? Tokia sistema tik toliau daugins nesutarimus, nes atsiras dar daugiau painiavos.“ (S. Tumėnas)

„Vardų ir pavardžių užrašymas valstybine kalba nėra, kaip norima sakyti, liberalumo ar neliberalumo, modernumo ar nemodernumo, globalumo ar neglobalumo, tautiškumo ar netautiškumo klausimas, – jos būtinumas užkoduotas tiesiog pačioje valstybės egzistencinėje prasmėje. Tai galimybė valstybės piliečiams susikalbėti, bendrauti ir veikti apibrėžtoje valstybės teritorijoje, tai ženklas, kuris nusako asmens santykį su valstybe. Todėl valstybinė kalba puoselėjama ir jos mokoma visose valstybėse, ji vienodai privaloma visiems valstybės piliečiams.“(E. Jovaiša)

„Lietuvos laisvės kovos sąjūdis nepritaria asmenvardžių nulietuvinimo, Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektui, kuriame siūloma LR piliečių vardus ir pavardes pirmame LR paso puslapyje rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis, nepritaria mūsų nusistovėjusios ir laiko patikrintos abėcėlės ardymui, įterpiant į ją mums svetimas raides.“ (G.Gataveckas, Z.Tamakauskas)

„Manau, kad yra per daug aistrų, per daug dramatizmo, per daug įsivaizdavimo, kad čia griūna Lietuva, griūna lietuvių kalba, o juk turime išspręsti paprasčiausių žmonių asmenines problemas, lietuvių, kurie pakeitė pavardes, Lietuvoje gyvenančių kitų tautybių žmonių pavardes. Tai yra mūsų bendrapiliečiai ir mes turime kalbėti apie rūpestį jais.“ (E. Gentvilas)

Kaip pažymi naujų nuostatų iniciatoriai, įstatymas padės spręsti mišrias santuokas sudariusiems žmonėms kylančias problemas dėl skirtingai įrašytų pavardžių dokumentuose.

Už šį įstatymą balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 37, susilaikė 3 parlamentarai. Jei Lietuvos Respublikos Prezidentas jį pasirašys, įstatymas įsigalios 2022 m. gegužės 1 d.

Zina Eklerienė
Savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus
vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja)