Kalbam apie kalbą: švenčių ir renginių pavadinimai, kreipiniai ir adresatai

Artėja didžiosios žiemos šventės, sveikinsime kolegas, draugus, artimuosius, kviesime į renginius, padėkos vakarus ir šventinius vakarėlius. Sveikinsime ne tik žodžiu, bet ir raštu, todėl verta prisiminti, kaip tai padaryti ne tik nuoširdžiai, bet ir taisyklingai. Dažniausiai svarstome, ar didžiąja raide rašyti pavadinimą, vartoti vienaskaitą ar daugiskaitą, ar rašyti kabutėse ir kaip kreiptis.

Švenčių ir renginių pavadinimai rašomi didžiąja raide. Jei pavadinimą sudaro keli bendrinės reikšmės žodžiai arba tik data, tik pirmasis rašomas didžiąja raide: Naujųjų metų diena, arba Sausio 1-oji; Lietuvos valstybės atkūrimo diena, arba Vasario 16-oji; Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, arba Kovo 11-oji. Bet tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama – rašoma mažąja raide, pvz.: Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją. Žalgirio mūšio diena yra liepos 15-oji.

Visų profesinių švenčių, darbuotojų dienų pavadinimai vartotini daugiskaitos forma, pavyzdžiui: Geologų diena, Medicinos darbuotojų diena, Mokytojų diena, Studentų diena ir kt. Vienaskaitos formos vartojamos apibendrinta simboline reikšme – jomis žymimos sąvokos, kurioms teikiama išskirtinė reikšmė ir pagarba: Motinos diena, Tėvo diena, Moters diena, Jaunimo diena, Šeimos diena ir pan.

Daugelis religinių švenčių pavadinimų rašytini pagal bendrąsias taisykles: Velykos, Kalėdos, Kristaus paaukojimo šventykloje diena ir pan. Ar klaida vartoti švenčių pavadinimus be žodžio šventas? Ne, ne klaida. Tačiau jei šis žodis ar jo sutrumpinimas šv. vartojamas, tai jį rašyti reikia mažąja raide, nes jis neįeina į šventės pavadinimą. Tačiau stilistiškai, religiniuose tekstuose, didžioji raidė gali būti vartojama, pvz.: šv. Velykos (ir Šv. Velykos), šv. Kalėdos (ir Šv. Kalėdos). Stilistiškai didžiąja raide rašomi tokie religiniai sudėtiniai pavadinimai, kaip Šventoji Dvasia, Šventasis Tėvas, Šventasis Raštas, Švenčiausiasis Sakramentas. Šiuose pavadinimuose rekomenduojama būdvardžio netrumpinti. Stilistiškai pagrįstas didžiųjų raidžių rašymas pavadinimuose šv. Mišios, Pirmoji Komunija, Kristaus Kūno ir Kraujo šventė, Kristaus Prisikėlimo šventė (prisikėlimas laikomas neeiliniu įvykiu) ir kt. Nepamirškim, kad gavėnia, adventas – ne švenčių, o laikotarpių pavadinimai, tad šie žodžiai sakinio viduryje rašomi mažąja raide (plg. kitus išskirtinės reikšmės neturinčius religinius pavadinimus: šabas, ramadanas ir pan.).

Simboliniai (perkeltinės reikšmės) renginių pavadinimai rašomi su kabutėmis, pvz.: Derliaus šventė „Sūduvos kraitė 2024“; Miesto šventė „Marijampolės dienos 2022“ ir pan. Festivalių, švenčių ir kitų renginių tiesioginės reikšmės pavadinimai, dažniausiai sudaryti iš vietovardžio ir renginio rūšį nurodančio žodžio, rašomi be kabučių, pvz.: Trakų festivalis, Pažaislio festivalis, Miesto šventė.

Sveikindami švenčių progomis, kviesdami į renginius, dažniausiai kreipiamės vardu, vardu ir pavarde arba nurodydami pareigas. Svarbu nepamiršti, kad kreipinį reiškiame tik šauksmininko linksniu. Būtina įsidėmėti, kad tikriniai daiktavardžiai (vardai ir pavardės) vienaskaitos vardininke turintys galūnes -as, šauksmininke vartojami su galūne -ai: pavyzdžiui, į Joną Vilką kreipsimės Jonai Vilkai, į Aloyzą Sakalą – Aloyzai Sakalai. Tikrinių vardų ir pavardžių su vardininko galūnėmis -is, -ys, -us, -ius šauksmininko linksnis toks pat kaip ir bendrinių žodžių. Kartais klystame ir kreipdamiesi į sutuoktinius, kai vyro pavardė baigiasi galūne -a arba -ė, pvz.: Bulota, Popiera, Stučka, Kerpė. Kai kviečiame (ar sveikiname) tokią pavardę turinčias šeimas (vyrą ir moterį), vartotina kuopinė daugiskaita su galūne -i(ai): gerbiamieji Bulotai, Popierai, Stučkai, Kerpiai (kirčiuojama gale, kaip žodis laukai). Jei kviečiame (sveikiname) tik šeimos vyrus (be moterų), vartojame daugiskaitą su galūne -os ir -ės, pvz.: gerbiamieji Bulotos, Popieros, Stučkos, Kerpės.

Kai vartojame kreipinį su pažyminiu, pažyminio formą privalome vartoti įvardžiuotinę: mieloji Drauge, gerbiamieji Kolegos, brangieji Seneliai, garbusis Kunige, gerbiamasis Direktoriau ir pan. Paprastasis būdvardis vartotinas tik tada, kai šalia dar vartojame priedėlį didžiai, pvz., didžiai gerbiamas Profesoriau! Pagarbūs kreipiniai (ir jų santrumpos) visada rašomi didžiosiomis raidėmis: Lietuvos Respublikos Prezidente, Ekscelencija, Jūsų Ekscelencija (J. E.) – kreipimesi į vyskupą, arkivyskupą, į nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių (užsienio šalyje, kurioje ambasadorius reziduoja), Eminencija, Jūsų Eminencija (J. Em.) – į kardinolą, Šventasis Tėve, Jūsų Šventenybe – į popiežių ar kitą aukščiausio rango dvasios vadovą. Tinka rašyti ir Jo Šventenybe, Jo Ekscelencija.

Sveikinimo laiškuose, atvirukuose priimtina ir mandagu vartoti kreipinius pagal asmens visuomeninę padėtį, profesiją (ypač, jei tiksliai nežinome asmens vardo ir pavardės): direktoriau (-e), vadove, profesoriau (-e), pirmininke ir kt. Kartais šalia tokių kreipinių vartojame mandagumo ir pagarbos priedėlį (pone, ponia; panele, ponaiti), tačiau negalima kreiptis tik žodžiu Pone (Ponaiti) ar Ponia (Panele), būtinas vardas, pavardė, padėtis, profesija ar titulas.

Dažnai prie pareigų (kartais ir prie priedėlio) pridedame įvardžiuotinį pažyminį: gerbiamasis generalini Direktoriau, gerbiamasis pone Ministre, gerbiamoji ponia Direktore. Iš pagarbos pareigas reiškiantį žodį rašome didžiąja raide. Kreipinys, vienas ir kartu su pažyminiu bei pagarbos priedėliu, yra skiriamas kableliu arba šauktuku. Jei po kreipinio parašome kablelį, tekstą turime pradėti mažąja raide.
Rašydami sveikinimą ar kvietimą, kreipinyje pažyminio ir pagarbos priedėlio netrumpinkime, rašykime: gerbiamasis pone Jonai Dagy, gerbiamoji ponia Beata Dagiene, gerbiamieji ponai Dagiai, gerbiamieji Kolegos ir pan.

Kvietimuose adresatas (kam kvietimas skirtas) rašomas naudininko linksniu: Gerb. p. Jonui Dagiui (arba gerb. p. J.  Dagiui), gerb.  p. Beatai Dagienei (arba gerb. p. B. Dagienei), gerb. p. Dagiams. Jei kvietimas ar sveikinimas siunčiamas paštu, adresas ant voko rašomas laikantis Pašto paslaugos teikimo taisyklių reikalavimų (žr. priedą „Adreso rašymo pavyzdžiai“).

Tikslius švenčių ir atmintinų dienų pavadinimus bei kaip rašyti adresą rasite:
LR atmintinų dienų įstatymas – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.41597/asr;
LR darbo kodekso VII skyriaus Antrojo skirsnio 123 straipsnis – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f6d686707e7011e6b969d7ae07280e89/asr;
Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisyklės – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.96044CEDB291/asr.

Zina Eklerienė
Marijampolės savivaldybės administracijos
Bendrųjų reikalų skyriaus
vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja)

Parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, Kalbos konsultacijų duomenų baze (www.vlkk.lt)