Kurį žodį vartoti, kad kalbėtume taisyklingai

Dalykinės kalbos (administracinio stiliaus) ir pranešimų (publicistinis stilius) tekstuose žodžiai kartais pavartojami nebūdingomis jiems reikšmėmis. Tai gali nulemti (o dažnai ir nulemia), kad tekstas nebus suprastas ar bus suprastas neteisingai. Dokumentuose, pranešimuose svarbiausia yra tikslumas ir aiškumas; publicistiniuose tekstuose, žinoma, svarbus ir emocinis teksto atspalvis, tačiau jis neturi užgožti informatyvumo. Dažnai tenka atsakyti į klausimus, kaip taisyklingai pasakyti vieną ar kitą frazę, žodžių junginį, kurį iš jungtukų geriau vartoti ir pan. Galbūt rasis ir daugiau žmonių, kuriems šie klausimai galvose kirbėjo.

Ar galima „priduoti objektą“?

Ne priduoti, o atiduoti vertinti. Todėl ne „Priduoti objektą Valstybinei komisijai“, o „Objektą atiduoti Valstybinei komisijai vertinti“.

Ar vartotinas žodis „gerbūvis“?

Gerbūvis – netaisyklingas vertinys. Vietoj žodžio gerbūvis galime vartoti tokius žodžius:

1. Gerovė, pvz., Bendruomenė rūpinasi žmonių gerbūviu (taisome gerove).
2. Aplinka, pvz., Tik noro pritrūko sutvarkyti namo gerbūvį (taisome aplinką).
3. Aplinkotvarka, pvz., Ieškoma lėšų miesto gerbūviui (taisome aplinkotvarkai).

 „Facebook“ ar feisbukas?

Oficialusis socialinio tinklo pavadinimas „Facebook“, tačiau straipsniuose galima vartoti pagal tarimą lietuviškai parašytą žodį feisbukas. Bendriniais žodžiais jau tapę ir socialinių tinklų pavadinimų „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ adaptuoti variantai – feisbukas, tviteris, jutubas. Kaip galimi sinonimai jie įrašyti ir į „Enciklopedinį kompiuterijos žodyną“, „Aiškinamąjį kompiuterijos terminų žodyną“. Galimi vartoti ir kiti adaptuoti plačiau paplitusių pavadinimų variantai: instagramas, skaipas, guglas ir pan.

Kofinansuoti ar  koofinansuoti?

Šis žodis sudarytas iš priešdėlio ko- (lot. co - su, kartu) ir pranc. k. žodžio financer. Dvi raidės o rašomos tada, kai susiduria priešdėlio ir šaknies raidės (kooperatyvas, koordinatorius ir kt.). Europos terminų žodyne „Eurovoc“ teikiamas žodžis „kofinansuoti“. Lietuviškas terminas –„bendrasis finansavimas“, todėl derėtų vartoti šį terminą. Ir prisiminkim: rašoma tik viena o raidė – kofinansuoti, kofinansavimas.

Ką galima išpildyti, užpildyti, pildyti?

 „Kanceliarinės kalbos patarimuose“ (p. 211) pateikta veiksmažodžio pildyti reikšmė – rašyti reikiamą informaciją į dokumento blanke paliktas tuščias vietas: pildo deklaraciją, pildo anketą, pildo kortelę. Dažniausiai vartojama priešdėlinė forma užpildyti, pvz., užpildyti anketą, prašymą ir registracijos kortelę. Nei pildyti, nei išpildyti negalima vartoti užduočių atlikimo, vykdymo ir ko nors laikymosi reikšmėmis, pvz.: užduotis, užsakymus ir pareigas reikia ne pildyti, o atlikti; įstatymus, nutarimus ne pildome, o vykdome arba laikomės įstatymų ir nutarimų.

Pildyti dokumentą – gali reikšti tik duomenų įrašymą į dokumentą; atlikimo reikšme vartotina atlikti (vykdyti) dokumento užduotį (ne dokumentą).

Kada vartoti „ir“, kada „bei“?

Jungtukas „bei“ laikomas jungtuko „ir“ sinonimu, tačiau  ne visada vieną galima pakeisti kitu. Norint taisyklingai vartoti šiuos jungtukus, svarbu žinoti jų skirtumus: 1. Jungtukas „ir“ gali jungti ir sakinio dalis, ir sakinius, jungtukas „bei“ jungia tik sakinio dalis; 2.Jungtuku „bei“ jungiamos vienarūšės sakinio dalys paprastai reiškia artimas ar panašias sąvokas, jungtukas „ir“ tokių apribojimų neturi; 3.Jungtukas „ir“ yra stilistiškai neutralus, o „bei“ gali būti vartojamas stiliui paįvairinti, vengiant per dažnai vartoti „ir“. Jungtukas „ir“ vienodai tinka ir rašomajai, ir šnekamajai kalbai. Jungtukas „bei“ būdingesnis rašomajai kalbai.

Ar galima jungtuku „jog“ jungti tikslo šalutinius sakinius?

Jungtukas „jog“ tikslo šalutiniams sakiniams jungti yra neteiktinas, jis keičiamas jungtuku „kad“, pvz.: Užtenka įsigilinti į sutarties tekstą, jog (taisoma kad) suprastum dalyko esmę. Kreipiausi į Etikos komisiją, jog (taisoma kad) ištirtų tuos įvykius.

Jungtukas „jog“ gali būti vartojamas veiksnio, papildinio, padarinio šalutiniams sakiniams jungti

 Ar prieveiksmis „kuomet“ tinkamas šalutiniams sakiniams jungti?

Prieveiksmis „kuomet“ yra tarminis (žemaičiams būdingas). Jungiant šalutinius laiko sakinius, dalykinėje kalboje pirmenybė teiktina jungtukui „kai“ ir prieveiksmiui „kada“, pvz.: Ieškiniai dėl žalos atlyginimo, kuomet (geriau kai, kada) žalą privalo atlyginti valstybė, pareiškiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Kuomet (geriau Kai) duomenų paieška bus baigta, gausite pranešimą. „Kuomet“ kaip lygiavertis variantas vartojamas veiksnio ir papildinio šalutiniams sakiniams jungti (reikšme „kuriuo metu“), pvz.: Nežinia, kuomet bus karantino pabaiga. Visi suvokia, kuomet  sakai neteisybę.

 Vengtinų pasakymų dešimtukas

1. 1. Šiai dienai (taisome šiuo metu, dabar, šiandien) parama smulkiam ir vidutiniam verslui siekia keliasdešimt tūkstančių eurų. Naudininkas žodžių junginyje „šiai dienai(šiandienai)“ nevartotinaskonkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis; vartotina: šiandien, iki šios dienos, dabar, iki dabar, šiuo metu, iki šiol.
2. Buvo atlikti sekantys (taisome = šie, tokie) darbai.
3. Bus siekiama geriau įsisavinti (taisome panaudoti, sunaudoti) gautas lėšas.
4. Tai leistų savalaikiai (taisome laiku) padėti globojamam vaikui.
5. Atliktas gatvės rekonstrukcijos projekte numatytų darbų pridavimas (taisome Gatvės techniniame projekte numatyti darbai užbaigti (baigti).
6. Koks sekantis (taisome kitas) klausimas?
7. Parengta virš 60 (taisome per 60, daugiau kaip 60, daugiau nei 60) projektų.
8. Mokymus praėjo (taisome Mokymuose dalyvavo) visi socialinių įstaigų darbuotojai.
9. Vadovas pilnai (taisome visiškai) atsako už savo darbą. Nevartotina: pilna (taisome visiška) atsakomybė; pilnai (taisome visiškai) suprantu, pilnai (taisome išsamiai, aiškiai) išdėstė.
10. 10. Ir pabaigai (taisome pabaigoje) norėčiau akcentuoti: tik matydami teigiamus pokyčius, žmonės vertina visą veiklą.

Kalbėkime ir rašykime aiškiai, parinkdami tinkamus ir taisyklingus žodžius, ir būsime ne tik išgirsti, bet ir teisingai suprasti.

Zina Eklerienė

Savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus

vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja)

Parengta pagal pranešimų tekstus, klientų klausimus (šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas)