Marijampolės vaikų vasara buvo kupina veiklų, atradimų ir naujų patirčių

 

Į vaikų vasaros užimtumą Marijampolės savivaldybė kasmet investuoja siekdama, kad vasaros atostogos vaikams būtų ne tik poilsio, bet ir prasmingų patirčių laikas. Šiemet Savivaldybė tam skyrė 90 tūkst. eurų, o finansuojamų veiklų spektras buvo ypač platus – nuo sporto, meno ir kūrybos iki mokslo, krašto pažinimo bei kitų edukacinių veiklų. 

 

Didelis susidomėjimas stovyklomis parodė, kad tokio užimtumo poreikis yra didelis. Nors įgyvendinta 31 vaikų vasaros užimtumo programa, norinčiųjų dalyvauti buvo daugiau, nei buvo galima priimti. Mažesnėse stovyklose laisvų vietų kai kur nelikdavo greičiau nei per minutę , o vasaros pabaigoje nebuvo nė vienos stovyklos, kurioje būtų likę neužimtų vietų.

 

Vasaros užimtumo veiklas Marijampolės savivaldybėje organizavo įvairios įstaigos, organizacijos, bendruomenės, sporto klubai ir laisvieji mokytojai, todėl vaikai galėjo rinktis iš skirtingų veiklų pagal savo pomėgius. Norintiesiems vasarą leisti aktyviai buvo siūlomos futbolo, krepšinio , dziudo, karatė, aikido  ir kitos fizinio aktyvumo veiklos. Vyko stovyklos „Visada kartu su futbolu“, „Basketball camp 2026“, „Pirmas smūgis“, „Dziudo stovykla“, „Sportuok, judėk, tobulėk ir kurk kartu“ bei kitos.

 

Veiklų netrūko ir norintiems kurti, tyrinėti bei atrasti. Marijampolės meno mokykla vaikus kvietė į „Muzikos, šokio ir dailės junginį“ , Moksleivių kūrybos centras – į „Vasarotojų planetą“, Marijampolės kultūros centras – į stovyklą „Ratu, ratu“. Kitose programose vaikai galėjo išbandyti LEGO edukacijas , daugiau sužinoti apie finansinį raštingumą ar mediciną, susipažinti su muziejumi ir krašto istorija, dalyvauti įvairiose kūrybinėse bei pažintinėse veiklose.

 

Stovyklos vyko ne tik Marijampolėje, bet ir kaimiškosiose savivaldybės teritorijose – Igliaukoje, Želsvoje, Daukšiuose, Meškučiuose, Baraginėje, Sasnavoje, Balsupiuose, Šunskuose. Pirmą kartą prie programų organizatorių prisijungė asociacija „Suvalkijos saulytės“ ir Bulotų namai – pastaruosiutose vyko stovykla „Vasara Bulotų namuose“. 

 

Didelį nemokamų vasaros stovyklų populiarumą geriausiai atspindėjo registracijos tempai. Ypač greitai vietos užsipildydavo mažesnėse, 13–20 vaikų galėjusiose priimti stovyklose – kai kur registracija trukdavo trumpiau nei minutę. Didesnėse, 80–100 vietų turėjusiose stovyklose registracija užtrukdavo kiek ilgiau, tačiau ir jose visos vietos būdavo greitai užimamos. 

 

Didelio susidomėjimo sulaukė visų krypčių stovyklos, todėl vienos populiariausios išskirti negalima. Šiek tiek lėčiau, palyginti su kitomis programomis, pildėsi 11–13 metų vaikams skirtos stovyklos. Pastebima, kad tokio amžiaus vaikai vasarą dažniau renkasi laisvalaikį leisti savarankiškai. Nepaisant kiek lėtesnės registracijos, ir šios stovyklos buvo greitai užpildytos.

 

Pasibaigus stovykloms, savo nuomonę apie jas buvo kviečiami išsakyti ir tėvai bei globėjai. Jų klausta, kas patiko, ką būtų galima tobulinti ir kokių vasaros užimtumo veiklų šeimos norėtų ateityje. Surinkti atsakymai padėjo įvertinti, kas šią vasarą pavyko geriausiai, ir išgirsti šeimų pasiūlymus planuojant kitų metų vaikų užimtumą. Vienas dažniau išsakytų lūkesčių – ilgesnės stovyklos. Tėvai teigė norintys, kad jos truktų bent penkias darbo dienas, o užsiėmimai vyktų didesnę dienos dalį – nuo 8 iki 17 val. 

 

Dar viena vaikų vasara stovyklose baigėsi, tačiau jos rezultatai jau padeda dėlioti kitos vasaros planus. Šeimų išsakyti lūkesčiai rodo, kad ateityje ypač svarbu ieškoti galimybių stovyklose priimti daugiau vaikų ir pasiūlyti ilgesnes, didesnę dienos dalį trunkančias veiklas. Ne mažiau svarbu išlaikyti ir platų veiklų pasirinkimą, kad skirtingo amžiaus ir pomėgių vaikai galėtų atrasti tai, kas įdomu būtent jiems.  Neabejotina, kad šios vasaros patirtis padės planuojant kitų metų stovyklas ir ieškoti sprendimų, kaip jas dar geriau pritaikyti vaikų bei šeimų poreikiams.