Negalia neturėtų tapti kliūtimi dirbti

Darbas žmogui suteikia ne tik pajamas – jis padeda jaustis savarankiškam, reikalingam ir stiprina pasitikėjimą savimi. Žmonėms su negalia galimybė dirbti ypač svarbi, tačiau ją realizuoti vis dar nėra paprasta. Vien Marijampolės regione darbo šiuo metu ieško 533 žmonės su negalia.

Žmogui su negalia įsidarbinti trukdo ne tik individualūs poreikiai ar pasirengimas, bet ir vis dar egzistuojantys stereotipai bei darbdavių nuogąstavimai dėl žmogaus gebėjimų, darbo vietos pritaikymo ar kitokio darbo organizavimo. Kaip mažinti šias kliūtis ir padėti žmonėms su negalia lengviau įsilieti į darbo rinką, vakar kalbėta Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus organizuotoje konferencijoje „Negalia ir užimtumas: ką galime nuveikti kartu?“. Tokia konferencija Marijampolėje surengta pirmą kartą – ja siekta darbdaviams parodyti, kad žmonių su negalia įdarbinimas nebūtinai yra sudėtingas procesas, nes yra įvairių pagalbos priemonių, specialistų ir organizacijų, galinčių padėti. Kartu norėta atkreipti dėmesį į žmones su negalia, kurie gali ir nori dirbti bei turi tam reikalingų gebėjimų. Darbuotojų ieškančiam verslui ir įstaigoms tai gali būti galimybė atrasti naujų darbuotojų, todėl vienas svarbiausių tikslų – padėti šioms dviem pusėms atrasti viena kitą.

Konferencijoje dalyvavęs Marijampolės savivaldybės mero patarėjas Artūras Visockis sakė, kad kalbant apie žmonių su negalia įsidarbinimą svarbu matyti ne negalią, o jų gebėjimus ir stiprybes.

„Negalia neturėtų iš anksto nulemti, ką žmogus gali ir ko negali. Kartais tereikia pamatyti jo gebėjimus, jais patikėti ir suteikti galimybę juos parodyti. Norėtųsi, kad vis daugiau darbdavių tam ryžtųsi, nes viena suteikta galimybė žmogui gali tapti labai svarbiu pokyčiu“, – atkreipė dėmesį A. Visockis.

Konferencijoje ieškota atsakymų, kas galėtų padėti žmonėms su negalia lengviau įsilieti į darbo rinką. Užimtumo tarnybos Marijampolės skyriaus vedėja Renata Baltūsytė pristatė žmonių su negalia situaciją darbo rinkoje, o paslaugų darbdaviams konsultantė Ingrida Balčiūnienė – subsidijavimo ir kitas pagalbos galimybes darbdaviams. Marijampolės profesinio rengimo centro Statybos skyriaus vedėja dr. Asta Kabelkaitė-Lukoševičė kalbėjo apie profesinio mokymo galimybes, VšĮ „Profesijų spektras“ direktoriaus pavaduotoja Vilma Pipiraitė – apie profesinę reabilitaciją, o socialinių dirbtuvių „Pastelės namai“ socialinė darbuotoja Rugilė Veselgaitė dalijosi patirtimi, kaip žmonėms padedama praktiškai ugdyti darbinius įgūdžius.

Viena svarbiausių konferencijos temų – vis dar gajūs stereotipai apie žmones su negalia. Neretai iš anksto manoma, kad toks darbuotojas negalės atlikti tam tikrų užduočių, jam būtinai reikės išskirtinių darbo sąlygų, trumpesnės darbo dienos ar daugiau pagalbos. Tačiau kiekvieno žmogaus gebėjimai ir poreikiai skirtingi, todėl svarbu pirmiausia vertinti ne negalią, o tai, ką konkretus žmogus gali ir kokioje veikloje jo gebėjimai galėtų geriausiai atsiskleisti.

Savo patirtimi įdarbinant žmones su negalia konferencijoje dalijosi ir I grupės neįgaliųjų draugijos pirmininkė Irma Kavaliauskienė. Jos vadovaujamoje organizacijoje dirba 12 žmonių, iš jų 6 turi negalią. I. Kavaliauskienė pasakojo, kad rinkdamasi darbuotoją ji vertina ne jo negalią, o tai, ką žmogus sugeba. Pasak jos, tinkamai parinktas užduotis žmonės su negalia atlieka itin kruopščiai ir tiksliai, todėl darbdavius ji ragino mąstyti plačiau ir nevertinti žmogaus vien per jo negalios prizmę – kitaip tariant, „nespręsti apie knygą iš jos viršelio“.

Savo patirtimi dalijosi ir negalią turintis Edvinas, dirbantis vadybininku santechnikos įmonėje. Nors pradžioje teko nemažai mokytis ir prašyti kolegų pagalbos, šiandien jis darbe jaučiasi užtikrintai, o galimybė dirbti suteikė daugiau pasitikėjimo savimi.

Konferencijoje sutarta – tam, kad daugiau žmonių su negalia atrastų savo vietą darbo rinkoje, reikia ne tik jų pasirengimo, bet ir darbdavių atvirumo bei visų šiame procese dalyvaujančių organizacijų bendradarbiavimo.