Šimtmetis meilės Lietuvai: Prezidentui Valdui Adamkui – 100 metų!

Šiandien garbingą šimtmečio jubiliejų mini žmogus, kurio gyvenime telpa beveik visa modernios Lietuvos istorija. Prezidentas Valdas Adamkus savo akimis regėjo tris skirtingas Lietuvas – tarpukario nepriklausomą valstybę, sovietų okupuotą Lietuvą ir galiausiai vėl laisvą, nepriklausomybę atkūrusią šalį, prie kurios kūrimo ir pats reikšmingai prisidėjo. Nors didžiąją gyvenimo dalį praleido svetur, ryšio su Lietuva jis niekada neprarado – nuolat rūpinosi jos likimu, puoselėjo laisvės viltį, o Tėvynei atkūrus nepriklausomybę sugrįžo ir galiausiai pats ėmėsi jai vadovauti.

1998-aisiais, būdamas 71-erių, Valdas Adamkus tapo Lietuvos Prezidentu ir į šalies politinį gyvenimą įnešė naujų vėjų – vakarietišką politinę kultūrą, gilų demokratijos supratimą, pagarbą žmogui ir kitokį požiūrį į valstybės valdymą. Jo prezidentavimo metais buvo žengti lemiami žingsniai Lietuvos narystės NATO ir Europos Sąjungoje link. Šiuos istorinius pasiekimus pats Prezidentas yra įvardijęs kaip vienus svarbiausių savo gyvenimo darbų.

Prezidentavimo metais Valdas Adamkus pelnė pagarbą ir tarptautinėje politikoje. Jo diplomatiniai gebėjimai ypač atsiskleidė 2004 metais, kai Oranžinės revoliucijos metu jis padėjo ieškoti taikaus sprendimo Ukrainoje. O 2008-aisiais, Rusijai užpuolus Sakartvelą, Prezidentas buvo tarp tų Europos lyderių, kurie nedvejodami vyko į Tbilisį ir reiškė tvirtą paramą šalies laisvei bei nepriklausomybei.

Valdas Adamkus –  ne tik patyręs politikas ir diplomatas, bet ir žmonių nuoširdžiai mylimas Prezidentas. Jų pagarbą ir simpatijas jis pelnė ne skambiomis kalbomis, o savo žmogiškumu, santūrumu, išmintimi. Jis mokėjo išklausyti, suprasti, telkti ir išlikti orus net sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Savo pavyzdžiu Valdas Adamkus parodė, kad tikroji lyderystės stiprybė slypi ne pakeltame balse, o gebėjime išgirsti, gerbti ir vienyti žmones.

Kalbant apie Valdo Adamkaus gyvenimą ir jo puoselėtas vertybes, svarbu prisiminti ir kitą Lietuvos Prezidentą – mūsų kraštietį Kazį Grinių, kuris buvo vienas svarbiausių V. Adamkaus gyvenimo autoritetų. Jų gyvenimo keliai susipynė dar būsimojo Prezidento jaunystėje, kai jis susibičiuliavo su K. Griniaus sūnumi Liūtu. Jaunuoliai kartu mokėsi Kaune, dalyvavo pogrindinėje veikloje, leido antinacinį laikraštį, o vėliau jų draugystė tęsėsi ir emigracijoje. Jos metu V. Adamkus artimai pažino ir patį Kazį Grinių, kurio demokratinės pažiūros, pagarba žmogaus teisėms ir ištikimybė savo principams turėjo didelę įtaką jo paties vertybių formavimuisi. Jų ryšys buvo ne tik idėjinis, bet ir labai asmeniškas – V. Adamkus savo akimis matė, kaip nacių okupacijos metais gestapas tardė K. Grinių, o vėliau buvo šalia jo ir paskutinėmis gyvenimo valandomis.

Šių patirčių ir pažinties su Grinių šeima svarbą Valdas Adamkus prisiminė ir lankydamasis Marijampolėje. Tuomet, kalbėdamas apie Kazį Grinių ir jo puoselėtas vertybes, Prezidentas ištarė mintį, kuri, regis, puikiai apibūdina ir jo paties gyvenimo kelią: „Demokratijos iš vadovėlių neišmoksi – joje reikia išaugti.“

Per šimtą metų Valdas Adamkus matė Lietuvą išgyvenančią skirtingus istorijos laikotarpius, tačiau niekada neprarado tikėjimo jos ateitimi. Jo gyvenimo istorija – tai ne tik vieno žmogaus nueitas kelias, bet ir ypatingas meilės Tėvynei, ištikimybės savo vertybėms ir tarnystės Lietuvai pavyzdys.

Su 100-uoju gimtadieniu, mielas Prezidente! Ačiū už Jūsų gyvenimą, skirtą Lietuvai, už tikėjimą ja ir jos žmonėmis. Už išmintį, orumą ir nuoširdumą, dėl kurių pelnėte ne tik pagarbą, bet ir nuoširdžią žmonių meilę. Tegul ši ypatinga sukaktis primena, kiek daug Jūsų gyvenimas ir darbai reiškia Lietuvai ir jos žmonėms!

Nuotraukos iš Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus archyvo.

Marijampolės savivaldybės administracijos
Komunikacijos skyrius