Sunkoka, bet įmanoma: viktorinos klausimai įveikti

Šiemet, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, buvo kviečiama dalyvauti viktorinoje „Lietuvoje kalbam lietuviškai“. Buvo parengta 20 klausimų (teiginių), susijusių su spaudos istorija, spaustuvėmis, leidiniais, knygomis. Į klausimus atsakyti ryžosi 54 asmenys. Trumpai apžvelkime rezultatus.

Kas tie susidomėjusieji ir kaip gi jiems sekėsi? Pagal amžių daugiausiai dalyvių nuo 20 iki 65 metų (55,6 proc.), 38,9 proc. – nuo 10 iki 20 metų, 65 m. ir daugiau – 5,5 proc. Į visus 20 klausimų teisingai atsakė 8 asmenys. Tiesa, vienas iš jų pažymėjo, kad yra baigęs lituanistikos studijas. Labiausiai džiugina, kad teisingai į visus 20 klausimų atsakiusiųjų yra visose amžiaus grupėse. Du dalyviai teisingai atsakė (arba pasirinko atsakymą) į 19 klausimų (teiginių); 9 asmenys – 18 klausimų (teiginių), tiesa, tarp pastarųjų daugiau pažymėjusiųjų, kad baigę lituanistines studijas ar yra susiję su spauda.

O štai klausimo, į kurį teisingai atsakė visi dalyvavusieji, nebuvo. Daugiausiai asmenų (90,7 proc.) teisingai pažymėjo datą, kada P. Skorina įkūrė Vilniuje pirmąją spaustuvę, ir laikotarpį, kada buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis; žinojo, kad Marijampolės apskrities laikraštis yra „Suvalkietis“. Sunkiausias klausimas, į kurį teisingai atsakė mažiau nei pusė dalyvių, buvo „Kuri iš pirmųjų lietuviškų knygų yra didžiausia?“. Kad tai 1600 m. postilė žinojo 20 viktorinos dalyvių. Taip, ši didžiausia iš pirmųjų lietuviškų knygų yra net 856 puslapių. Nežinomo vertėjo išversta ir reformatų išleista knyga vadinama spaustuvininko ir knygų pirklio Jokūbo Morkūno (apie 1550–po 1611) vardu.

Labiausiai džiugu, kad dauguma dalyvių (apie 73 proc.) teisingai atsakė į su Marijampole susijusius klausimus. Kad pirmąją spaustuvę Marijampolėje įkūrė E. Novojevska, žinojo 79,6 proc. dalyvių, partizanų Tauro apygardos pokario metais leistus laikraščius žinojo 77,8 proc. dalyvavusiųjų; 72,2 proc. teisingai atsakė, kuriuos leidinius leido marijonų spaustuvė ir kad 1989 m. savarankiška valstybine spaustuve tapusi Marijampolės spaustuvė dabar yra UAB „TeleSATpressa“.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems. Ačiū už išsakytus įspūdžius ir komentarus: „Labai džiugu, kad dėmesys atkreipiamas ir į Marijampolės istoriją spaudos draudimo metais“, „Puikus klausimynas, padedantis prisiminti svarbiausius faktus“, „Ačiū už galimybę sudalyvauti viktorinoje, kuri, jai ruošiantis, paskatino mane pasidomėti spaudos istorija“, „Supratau, kiek mažai žinau ta tema...“, „Pasirodo, kiek daug nežinau būtent apie Marijampolę“. Atsiliepimai visada padeda tobulėti, kuriant klausimus būsimoms viktorinoms. Ir jų tikrai bus. Pažadame.

O apie spaudos istoriją, spaustuves ir leidinius daugiausiai žinojo (atsakė į visus 20 klausimų):

Miglė Andriukaitytė ir Paulius Klevinskis (amžiaus grupė iki 20 metų);
Vilija Kaušikaitė, Žaneta Skinkienė ir Astra Stankevičiūtė (amžiaus grupė nuo 20 iki 65 metų);
Irma Gudaitienė ir Romas [pavardės nenurodė](amžiaus grupė nuo 65 metų).

Sveikiname! Laimėtojų laukia dovanėlės. Su  jais susisieksime jų nurodytais kontaktais.

Pabaigti noriu vieno iš dalyvių žodžiais: „Man patinka Sokrato posakis „Žinau, kad nieko nežinau“. Bet juk yra kas žino! Sveikinu su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena visus, kurie gina, saugo, puoselėja ir skleidžia lietuvių kalbą. Svarbiausia, anot Just. Marcinkevičiaus, neatiminėkime jos patys iš savęs.“

Zina Eklerienė
Marijampolės savivaldybės administracijos
Bendrųjų reikalų skyriaus
vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja)