Tarpžinybinis pasitarimas

Vakar 2022 m. birželio 21 d. vyko tarpžinybinis pasitarimas, kurį inicijavo Marijampolės savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė) Jolita Žukelienė. Pasitarime dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis, Marijampolės savivaldybės administracijos specialistai: Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Svajonė Rainienė, Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Loreta Rutkauskienė, Sveikatos priežiūros skyriaus laikinai einantis vedėjo-savivaldybės gydytojo pareigas Andrius Kraulėda, Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos socialinė pedagogė Vilija Maršalkienė, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Sondra Šeršen,  Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų psichologų metodinio būrelio pirmininkė Edita Sabaliauskienė, Marijampolės moksleivių kūrybos centro direktorė Beata Valungevičienė, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Eugenijus Biskys.

Pasitarimo metu buvo aptarta keletas klausimų. Pasitarimo dalyviai diskutavo apie bendravimo su vaiku kursų taikymą kaip ankstyvosios intervencijos priemonę tėvams, kurių vaikai pakartotinai padaro administracinius nusižengimus. Jolita Žukelienė informavo, kad pagal galiojančio LR administracinių nusižengimų kodekso 73, 74 ir 80 straipsnius ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali skirti bendravimo su vaiku kursus tėvams. Ji minėjo, kad pagal minimus straipsnius galima taikyti šią atsakomybę tėvams, kurių vaikai pakartotinai nusižengia, tačiau pastebima, kad pareigūnai ar institucijos,  kurios nagrinėja administracinių nusižengimų bylas, vengia tai daryti. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Eugenijus Biskys kalbėjo, kad policijos pareigūnai, kurie tiria administracinius nusižengimus, neturi duomenų apie tokios paslaugos teikimą Marijampolės savivaldybėje. Tą patį minėjo Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Sondra Šeršen. Jie pasitarime išsakė nuomonę, kad jeigu būtų išsami informacija, kur galima siųsti tėvus gauti tokią paslaugą, tada tikėtina, kad ši priemonė būtų dažniau pasirenkama siekiant užkardinti nepilnamečių nusikalstamumą kuo anksčiau. Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus vedėja Svajonė Rainienė pasiūlė kelis būdus tokioms paslaugos įgyvendinti. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius patikino, kad tai bus aptarta su atsakingais skyriais ir specialistais bei bus rastas sprendimas.

Dalyviai aptarė vaikų, stebėjusių smurtą artimoje aplinkoje, situaciją ir psichologinės pagalbos teikimą Marijampolės savivaldybėje. Pasitarimo iniciatorė informavo, kad šiuo metu pagalba teikiama nuo smurto nukentėjusiam per 48 val. ir tai Marijampolės savivaldybėje atlieka Marijampolės apskrities moters veiklos centro Specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistai. Tačiau pastebima, kad vaikai, kurie yra stebėję smurtą, dažniausiai pagalbą gauna po 10 darbo dienų, kai yra pradedamas atvejo vadybos procesas. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė nuogąstavo, kad vaikai, kurie gali gauti pirminę psichologinę pagalbą švietimo įstaigoje, dėl informacijos trūkumo negali to gauti. Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų psichologų metodinio būrelio pirmininkė Edita Sabaliauskienė sutiko su tuo, kad švietimo įstaiga negauna informacijos, bet dažnu atveju pedagogai pastebi, kad vaiko elgesys pakitęs, ir prašo specialistų pagalbos. Tačiau ji sutiko, kad būtų daug lengviau, jeigu juos pasiektų informacija iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus apie vaikui reikalingą psichologinę pagalbą. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Sondra Šeršen patikino, kad jie gali kreiptis į švietimo įstaigas dėl psichologinės pagalbos vaikui poreikio, neatskleidžiant įvykio detalių. Edita Sabaliauskienė patikino, kad tokios informacijos pakaktų siekiant suteikti pirminę psichologinę pagalbą vaikui, kuris stebėjo smurtą artimoje aplinkoje.

Pasitarimo metu buvo nagrinėta šiltuoju sezono metu aktuali tema, tai yra nepilnamečių eksploatuojamų elektrinių paspirtukų situacija mūsų mieste. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Eugenijus Biskys patikino, kad problema yra tikrai opi ir apie ją reikia kalbėti. Jis paaiškino, kad elektrinis paspirtukas yra prilyginamas dviračiui, dėl to važiuojant paspirtuku kelių eismo taisyklės yra taikomos tokios pačios kaip važiuojant dviračiui. Tai yra į miestą nepilnametis gali išvažiuoti nelydimas suaugusiųjų tik nuo 12 metų, jeigu jis turi dviratininko teises, o jeigu neturi dviratininko teisių, nelydimas važiuoti gali tik nuo 14 metų. Šalmų dėvėjimas nepilnamečiams yra privalomas, o siekiant apsisaugoti nuo rimtesnių traumų,  netgi būtinas. Policijos pareigūnai stebi šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus ir už juos baudžia, bei baus ir ateityje. Jolitai Žukelienei paklausus, kas yra šiurkštūs pažeidimai, Veiklos skyriaus viršininkas paminėjo važiavimą per perėją elektriniu paspirtuku. Statistiškai šiose situacijose įvyksta daugiausiai nelaimingų įvykių, dėl šios priežasties paspirtukininkus akyliau stebi ir policijos pareigūnai. Marijampolės savivaldybės administracijos Sveikatos priežiūros skyriaus laikinai einantis vedėjo-savivaldybės gydytojo pareigas Andrius Kraulėda pasidalino turima statistika. Jo turima informacija Marijampolės savivaldybėje nuo šių metų pradžios fiksuoti 21 nepilnamečio sužeidimai eksploatuojant elektrinius paspirtukus. Andrius Kraulėda konstatavo, kad daugiau susižaloja mergaičių nei berniukų. Marijampolės moksleivių kūrybos centro direktorė Beata Valungevičienė priminė, kad praeitais metais mero iniciatyva buvo organizuojami dviratininkų kursai mokyklose. Moksleivių kūrybos centras kvietė mokyklas pasinaudoti šia galimybe. Per mokslo metus dviratininkų teises gavo 3 mokyklų 64 mokiniai. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė domėjosi, kas numatyta kitiems metams. Beata Valungevičienė informavo, kad kitais mokslo metais numatyta kursus pradėti nuo rugsėjo 1 d. poreikį pateikusių mokyklų mokiniams. Programos trukmė –  20 val., susitikimai vyksta vieną kartą per savaitę po 2 val. Po kursų laikomas egzaminas ir išlaikiusiems išduodamas dviratininko pažymėjimas. Visa programa užtrunka apie 3 mėnesius.

Visi pasitarimo dalyviai sutiko, kad svarbiausia yra nepilnamečių ir jų tėvų švietimas apie pasekmes ir grėsmes, kurios gali atsirasti eksploatuojant elektrinį paspirtuką. Taip pat svarbu, kad vaika, norintys įgyti dviratininko teises, turėtų galimybę tai padaryti savo švietimo įstaigose po pamokų. Visi dalyviai diskutavo, kad pasikeitus nepilnamečių judėjimui mieste, parduotuvių lokacijai, vaikų brandai ir savarankiškumui galimai atsirado poreikis peržiūrėti įstatymus, nes pagal dabar galiojančius teisės aktus vaikas iki 12 metų iš savo gyvenamojo kiemo ar gyvenamosios zonos negali pajudėti be tėvų priežiūros. Tad ledų pirkimas nuo gyvenamosios zonos nutolusiose parduotuvėse ar lankymasis miesto parkuose ir susitikimai su draugais vaikams iki 12 metų galimi tik juos pasiekiant pėsčiomis. 

Būkime saugūs ir rūpinkimės vieni kitais.

Vyriausioji specialistė (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė)

Jolita Žukelienė