Trakiškių žmones subūrė veiklos gerai savijautai ir bendrystei

Sukamės darbuose, pareigose ir kasdieniuose rūpesčiuose – spėjome įprasti prie greito gyvenimo tempo, tačiau dienotvarkėje palikti laiko poilsiui ir sau vis dar pamirštame. Norėdamos paskatinti žmones daugiau laiko skirti sau, Trakiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Sarpalienė kartu su dukra Alina Liepinaitiene vietos žmonėms pasiūlė keletą progų trumpam sustoti ir atsikvėpti nuo kasdienybės. Viena jų buvo gana neįprasta – joga su šuniukais.

Kol dalyviai atliko pratimus, dviejų mėnesių volfšpicų veislės šuniukai laisvai vaikštinėjo aplink sportuojančius, ieškojo dėmesio, kvietė žaisti. Bendravimas su keturkojais suteikė Trakiškių gyventojams galimybę atsipalaiduoti, nukreipti mintis nuo kasdienybės ir pasisemti gerų emocijų. Tai išdavė ir jogos dalyvių nuotaikos: salėje dažnai skambėjo juokas, o šypsenos nuo veidų nedingo beveik viso užsiėmimo metu. Žmonės bendravo, glostė keturkojus, žaidė su jais ir, regis, bent valandai iš tiesų pamiršo visus rūpesčius.

Tiesa, joga su šuniukais buvo ne vienintelė emocinei savijauti stiprinti skirta veikla. Trakiškių gyventojai taip pat rinkosi į miško edukaciją ir vasaros dienos stovyklą, kur judesys, meditacija, kūryba ir juoko terapija padėjo atsipalaiduoti, daugiau dėmesio skirti savo savijautai ir stiprinti tarpusavio ryšį. Visos trys veiklos Trakiškiuose buvo surengtos įgyvendinant projektą „Stipriame kūne, sveikas gyvenimas“, kurį finansavo Marijampolės savivaldybė.

Projekto autorė A. Liepinaitienė sakė, kad mintis organizuoti tokius užsiėmimus Trakiškiuose kilo norint suteikti žmonėms daugiau progų sustoti, atsikvėpti nuo kasdienybės ir skirti laiko sau bei vieni kitiems.

„Gera savijauta – ne vien fizinis aktyvumas. Norint gerai jaustis, svarbus socialinis bendravimas, buvimas gamtoje, galimybė sustoti, atsikvėpti ir skirti laiko sau. Todėl norėjome parodyti, kad rūpinimasis savimi gali būti labai įvairus ir tam nebūtinai reikia sporto salės ar griežtos dienotvarkės“, – sako Alina.

Pašnekovė pripažįsta, kad ne mažiau svarbu buvo ir stiprinti bendruomenės ryšį. Alinai norėjosi suburti gimtojo krašto žmones – paskatinti juos susitikti, pabendrauti ir kartu išbandyti kažką naujo.  

„Kartais žmonės ateina į renginį dėl konkrečios veiklos, o išeina atradę naują pažįstamą, draugą ar tiesiog gavę galimybę pasikalbėti. Būti tarp žmonių yra didelė laimė ir vertybė. Kai žinai, kad esi ne vienas, kad šalia yra žmonių, su kuriais gali pasikalbėti, pasijuokti ar tiesiog pabūti, tai labai daug reiškia“, – sako ji.

Nors pati Alina Trakiškiuose jau nebegyvena, ryšio su bendruomene neprarado. Profesinę ir tarptautinę patirtį sukaupusi akušerė, dėstytoja ir mokslininkė mato prasmę ja dalytis ir su savo krašto žmonėmis – akademines žinias priartinti prie kasdienio žmogaus gyvenimo.

„Nors Trakiškiuose dabar nebegyvenu, šis kraštas man nėra svetimas. Čia yra žmonės, su kuriais mane sieja ryšys, prisiminimai ir bendruomenė. Man atrodo, kad nebūtina čia gyventi kiekvieną dieną, kad galėtum prisidėti prie to, jog čia būtų gera gyventi kitiems“, – įsitikinusi pašnekovė.