Savivaldos istorija
Miestų teisė (vadinama Magdeburgo teisėmis) atsirado XI a. Ji susiformavo greta kanonų ir lenų teisės Europoje. Marijampolei savivaldos teises 1792 m. vasario 23 d. suteikė Lenkijos karalius Lietuvos Didysis Kunigaikštis Stanislovas Augustas. Suteikus savivaldą, miestiečiai gavo laisvę ir žemės nuosavybę, teisę rinkti magistratą, statyti rotušę, plytinę, verstis prekyba. Pirmuoju burmistru išrenkamas G. Michalovskis. Prūsijos karalystės ir Carinės Rusijos okupacijos metais miestiečiai aktyviai gynė suteiktas teises ir laisves, rinko magistratą, burmistrą ir kt. Pagal priimtą 1892 m. Savivaldybių įstatymą miestai gavo daugiau teisių ir laisvių. Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, vokiečių valdžios Marijampolės apskrities kreishauptmanas baronas fon Miunchauzenas 1918 m. lapkričio pradžioje prie pedagoginės mokyklos sušaukė miesto gyventojų susirinkimą, kuriame pareiškė, jog miestiečiai gali išrinkti savo atstovus ir perimti valdžią. Miesto gyventojai aktyviai ėmėsi kurti savivaldos institucijas. Vieši piliečių susirinkimai vyko lapkričio 11,13,16,18 dienomis. 1918 lapkričio 13 dieną sudaryta komisija rūpinosi santykiais su okupacine vokiečių valdžia. Jai vadovavo advokatas A. Bulota. Laikinosios tarybos posėdyje 1918 lapkričio 22 dieną išrinkti komisarai tartis su okupacinės valdžios burmistru Bayrhoferiu. Posėdyje sudarytos komisijos: maisto - pirmininkas J. Sirutis; statistikos ir miesto demokratinių rinkimų - P. Matulaitis; finansų - A. Goldgeimas; kuro ir šviesos - S. Meklenburgas; sveikatos - E. Draugelis, milicijos - S. Zaskevičius, butų - J. Zimenskis. Per 1918 gruodžio 6 dieną įvykusius rinkimus į pirmąją miesto tarybą išrinkti 22 tarybos nariai. Pirmuoju tarybos pirmininku burmistru išrinktas J. Sirutis. Per Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį burmistrais išrinkti J. Barkauskas, A. Staugaitis ir J. Maurukas. Seimo 1932 m. priimtame Savivaldybių įstatyme išplėstos savivaldos funkcijos ir teisės. Savivaldybės galėjo savarankiškai formuoti biudžetą, nustatyti ir rinkti mokesčius, valdyti žemę ir turtą. Sovietinės okupacijos metais formaliai savivaldai atstovavo darbo žmonių deputatų tarybos, tačiau jų savarankiškumas ir teisės buvo apribotos. Respublikos pavaldumo miesto teisės suteiktos 1977m. Miesto vykdomasis komitetas tapo pavaldus Darbo žmonių deputatų tarybai ir LR Ministrų Tarybai. Vykdomojo komiteto pirmininku paskiriamas K. Subačius. Atgavus nepriklausomybę 1990 m. pirmuoju Marijampolės tarybos pirmininku išrinktas A. Bajarkevičius, meru - B. Beržinis. Vietos savivaldos įstatyme 1994 m. savivaldybės funkcijos ir teisės apribotos. Sutinkamai LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4,14 str. papildymo ir 5 str. pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 2d. buvo panaikinta Marijampolės rajono savivaldybė, jos administracija reorganizuota. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. priėmė Vietos savivaldos įstatymo naują redakciją. Gyventojai į Marijampolės savivaldybės tarybą renka 27 narius, kurie atstovauja įvairioms politinėms partijoms. Tarybą sudaro komitetai. Savivaldybės administraciją iki 2018 m. vasario 1 d. sudarė 6 departamentai: Architektūros ir urbanistikos, Teisės, Finansų ir biudžeto, Socialinių reikalų, Švietimo, kultūros ir sporto, Ūkio.
Marijampolės savivaldybės merai:
|