Atributika

Liudvinavo  herbas – vienas iš Liudvinavo miestelio heraldikos atributų.

1791 m. lapkričio 10 d. Stanislovas Augustas Varšuvoje oficialiai išdavė Liudvinavui laisvo miesto teisių privilegiją. Tuomet pirmą kartą buvo įteisintas miesto antspaudas ir herbas.

XVIII a. pabaigoje Liudvinavas buvo vienintelis, kurio simboliai vaizduoti ne herbo skyde, bet aštuoniabriaunyje. Tokia forma būdinga žemesnio rango institucijų antspaudams. Manoma, kad piešiant miesto herbą galėjo būti nukopijuotas nuo iki tol naudoto antspaudo. Jis galėjo atsirasti, kai Liudvinavas gavo Magdeburgo miesto teises, nes herbo figūros būdingesnės ankstesniam laikotarpiui negu XVIII a. pabaigai. Šarvuotas raitelis reiškė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbą. Jis turėjo pabrėžti, kad Liudvinavas yra karališkasis miestas, o ne privataus asmens nuosavybė. Genijus (Justicija) - tai Teisingumo personifikacija, pavaizduota užrištomis akimis, su kalaviju ir svarstyklėmis. Įgyta miestų teisė turėjo garantuoti teisingumą jų miestiečiams.

Šiuolaikinį Liudvinavo herbo etaloną, remdamasis išlikusia ikonografine medžiaga, padarė dailininkas Arvydas Každailis.     

Perskelto skydo priekiniame raudoname lauke sidabrinis šarvuotas  raitelis ant šokančio žirgo, dešinėje rankoje laikantis pakeltą kardą su auksiniu efesu. Prie kairiojo raitelio peties ovalus mėlynas skydas su sidabriniu kraštu ir dvigubu auksiniu kryžiumi viduryje. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir kiti diržai mėlyni, jų metaliniai sutvirtinimai ir raitelio pentinas auksiniai. Užpakaliniame mėlyname lauke teisingumą simbolizuojanti Justicija. Dešinėje rankoje ji laiko auksines svarstykles, kairėje – sidabrinį kalaviją su auksiniu efesu. Justicija dėvi sidabrinį drabužį, o akių raištis, liemenį juosiantis kaspinas ir sandalai auksiniai.

2001 m. balandžio 27 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1298.

Liudvinavo seniūnijos vėliava