Atidengta medžio skulptūra kraštiečiui Gediminui Ilgūnui atminti

„Kur balti keliai/ tarp žalių laukų/ ošia ąžuolai prie gimtų langų./ Čia brangiausios vietos. / Čia jaunų sapnai./ Čia įspaustos pėdos lieka amžinai“ – tokiais Vaclovo Daunoro atliekamos dainos „Balti keliai“ žodžiais gruodžio 16 dieną Sasnava pasitiko svečius, mokinius, miestelio gyventojus, atvykusius į iškilmingą kraštiečio Gedimino Ilgūno atminimo įamžinimą. Medinę Ilgūnų tėviškės ąžuolų skulptūrų kompoziciją, tonuotą ugnimi, atidengė šio darbo autorius skulptorius iš Alytaus Artūras Zienka, Sasnavos seniūnė Nijolė Smilgienė ir Gedimino kelionių bendražygis iš Vilniaus Kazys Mackevičius. Skulptūrą pašventino Sasnavos parapijos klebonas kun. Linas Baltrušaitis, malda ir gražiais žodžiais apie įžymų kraštietį palinkėjo šitai vietai tapti jaukiu traukos centru. Kompozicijos stogelį puošia metalinė saulutė, kurią iškalė jaunas kalvis iš Veisėjų Tomas Pacaitis. Saulutės paskirtis labai simboliška – ji primena Gedimino Ilgūno bendrystę su tėvu Stanislovu, saulutė puošia ir Gedimino amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse, pagal nuotrauką iš Antakalnio nukaldinta ir šios skulptūros saulutė.

Lyg maži giliukai po ąžuolų skraiste prisiglaudę Sasnavos pagrindinės mokyklos mokiniai kartu su savo mokytoja Roma Alauniene vartydami Gedimino Ilgūno knygas ieškojo pačių prasmingiausių minčių. Čia pat ant suolelio prisėdo Birutė Ilgūnienė, Gedimino žmona, lietuvių kalbos mokytoja, daugelio jo knygų redaktorė, ekspedicijų bendrakeleivė: „Iš Gedimino mokiausi gyventi, mokiausi tolerancijos, kruopštumo, jo knygų tekstus, kelionių įspūdžius cituodavau savo mokiniams. Man dar ir dabar kartais yra nesuvokiama, ar gali tiek nuveikti vienas žmogus?..“ – kalbėjo Birutė. Tokios mintys buvo išsakytos ir Edmundo Ganusausko, knygos apie Gediminą Ilgūną „Išėjęs į žygį“ autoriaus: „ Atrodo, kuo labiau stengiesi pažinti šitą žmogų, tuo labiau jis stebina.“ Iš  garso įrašo prabilęs pats Gediminas Ilgūnas tarsi padrąsino imtis darbų, siekti tikslo, būti ryžtingiems.

 Seniūnė Nijolė Smilgienė pasidžiaugė įprasmintu žymaus kraštiečio atminimu, simboliškai siedama šią akimirką su 2021- siais Archyvų metais ir su 2022 – siais, paskelbtais Sūduvos metais.  Sūduvos, kurią taip mylėjo Gediminas, į kurią vaikystėje žvelgdamas nuo Sasnavos bažnyčios bokšto, susidėliojo pasaulio pažinimo kelią. „Šitą žemę man likimas dovanojo“... Skambant dainai „Mano kraštas“, Sasnavos muzikinės grupės solistai Sonata ir Laimonas pakvietė visus – didelius ir mažus – susikibti rankomis, kad puoselėdami savo kraštą, rastume būdą, kaip išsaugoti Lietuvos vardą savo vaikuose. Tokią svajonę visada puoselėjo Gediminas...

Mintimis apie renginį dalijasi bibliotekos skaitytoja Roma Karčiauskienė.

Nuotraukos  Redos Brazytės.