Informacija dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms

SVARBU. Prašymai galės būti teikiami tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus kvietimą.

Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – finansinė paskata) teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu (toliau – Įstatymas) ir Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu

Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas

Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. A1-448;

Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios atitinka visus šiuos reikalavimus:

 1) Prašymo pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžtį;

2) Šeima, pretenduojanti į valstybės subsidiją pirmam būstui, negali turėti ar būti turėjusi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

 3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus:

1. a) savivaldybės, kurioje nuolatinių Lietuvos gyventojų yra daugiau kaip 150 000, teritoriją;
2. b) šio punkto a papunktyje nurodytą savivaldybę supančią savivaldybės, kurioje nuolatinių Lietuvos gyventojų yra daugiau kaip 60 000, teritoriją, kurioje būsto daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes, viršija vidutinę būsto daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinę vertę toje savivaldybėje;
3. c) kurorto teritoriją;

4) įsigyja pirmąjį būstą, kurio vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija 120 000 eurų;

5) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą;

6) nėra pasinaudojusios finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms šio įstatymo nustatyta tvarka ir parama būstui įsigyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

Jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų.

Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:

• neauginančioms vaikų ar auginančioms 1 vaiką – 10 proc.
• auginančioms 2 vaikus – 12,5 proc.
• auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 15 proc.

Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo turi būti iki 36-erių metų amžiaus. Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai).

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Subsidija jaunai šeimai išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos. 

Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.

Visi jaunos šeimos nariai privalo per 6 mėnesius nuo būsto nuosavybės įgijimo deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame pirmajame būste ne trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui nuo nuosavybės įgijimo dienos.

Jeigu per pirmuosius 5 metus nuo pirmojo būsto įsigijimo būsto nuosavybės teisė būtų perleista kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą, išskyrus nustatytus atvejus (pavyzdžiui, paveldėjimo atveju). Ši nuostata galioja ir iki 2024-12-31 finansine paskata pasinaudojusioms šeimoms.

 Kaip vyksta subsidijos suteikimas – pagrindiniai žingsniai:

1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus kvietimą teikti prašymus dėl teisės į finansinę paskatą patvirtinimo, jauna šeima užpildo prašymą www.spis.lt arba teikia prašymą tiesiogiai savivaldybėje, kurioje planuoja įsigyti būstą.
2. Pasibaigus kvietimo laikotarpiui, prašymai reitinguojami ir vertinami savivaldybėse.

Finansinė paskata teikiama laikantis eiliškumo, atsižvelgiant į šiuos prioritetus:

1)   savivaldybių paramos dydį – pirmiausia nagrinėjami prašymai, kai savivaldybės parama yra didžiausia (ne mažesnė negu 5 proc. būsto kredito pirmajam būstui įsigyti dydžio parama), ir (arba)

2)    jeigu įsigyjamas pirmasis būstas patenka į savivaldybės administracijos interneto svetainėje skelbiamą prioritetinės plėtros teritoriją.

3. Savivaldybė suformuoja pažymą subsidijai gauti, jeigu šeima atitinka kriterijus.
4. Kai suformuojama pažyma, jauna šeima per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą.
5. Kredito įstaiga per 4 mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Jei paskola suteikiama, pasirašoma kreditavimo sutartis.
6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.

Prašymo pateikimas

Jauna šeima, pageidaujanti gauti finansinę paskatą pateikia prašymą ir reikalingus dokumentus vienu iš šių būdų: tiesiogiai atvykęs į Marijampolės savivaldybės administraciją, registruotu laišku,  elektroniniu būdu prisijungęs prie Elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt) ir paspaudęs laukelį „Užsakyti“ arba prisijungęs prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (www.SPIS.lt).

Svarbu. Prašymas teikiamas tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus kvietimą teikti prašymus. Prašymai, pateikti ne kvietime nurodytu terminu, SPIS neregistruojami ir nenagrinėjami, nurodant pareiškėjams šių prašymų nenagrinėjimo priežastis.

Prašymo tikslinimas

Jauna šeima, kuriai savivaldybės administracija suformavo pažymą, išskyrus pažymą, patvirtinančią teisę gauti papildomą subsidiją, pareiškėjas turi teisę tikslinti prašymo duomenis iki kreditavimo sutarties sudarymo dienos.  Pareiškėjas tiesiogiai raštu, atvykęs į savivaldybės administraciją, registruotu laišku arba elektroniniu būdu gali kreiptis į savivaldybės administraciją su laisvos formos prašymu (nurodomas asmens vardas, pavardė ir asmens kodas) tikslinti prašymo duomenis. Savivaldybės administracija, gavusi tokį prašymą ir nustačiusi, kad pagal patikslintus duomenis jauna šeima turi teisę į finansinę paskatą, SPIS patikslina pareiškėjo prašyme nurodytus duomenis ir suformuoja naują pažymą. Tokiu atveju lėšų subsidijai gauti sumos rezervavimo SPIS laikotarpis nesikeičia. Jeigu pasikeičia prašyme nurodytas subsidijos dydis procentais, automatiškai perskaičiuojama SPIS rezervuota lėšų subsidijai gauti suma. Apie suformuotą naują pažymą SPIS pareiškėjas informuojamas, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos pareiškėjas raštu (įskaitant elektroninę formą) informuoja apie tai kredito davėją, su kuriuo siekia sudaryti kreditavimo sutartį.

Informuojame, kad:

1) jauna šeima prašyme privalo pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms;

2) jeigu per 4 mėnesius nuo pažymos aktyvavimo Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS) jauna šeima su kredito davėju nesudaro kreditavimo sutarties (išskyrus atvejus, kai kreipiamasi dėl papildomos subsidijos), lėšų subsidijai gauti sumos rezervavimas SPIS automatiškai nustoja galioti;

3) kai būstas įsigyjamas iš jaunos šeimos narių artimųjų giminaičių, juridinių asmenų, jeigu jaunos šeimos narys ar jo artimasis giminaitis turi nuosavybės teise daugiau kaip pusę to juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų), jauna šeima neturi teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms;

4) finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavusios jaunos šeimos, norėdamos per pirmuosius 5 metus nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos perleisti kito asmens nuosavybėn už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigytą būstą, privalo kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kredito davėjui subsidiją. Jei jauna šeima būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti grąžino kredito davėjui nepraėjus 5 metams nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos, ši jauna šeima, norėdama per pirmuosius 5 metus nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos už šį būsto kreditą įsigytą būstą perleisti kito asmens nuosavybėn, subsidiją privalo grąžinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai;

5) per 6 mėnesius nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos visiems jaunos šeimos nariams privaloma deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame pirmajame būste Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Gyvenamosios vietos deklaravimo laikotarpis negali būti trumpesnis negu 5 metai nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos. Nesilaikant šio reikalavimo, subsidiją privaloma grąžinti kredito davėjui.

Jauna šeima neprivalo grąžinti gautos subsidijos šiais atvejais:

1) nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis;

2) jeigu pasikeičia už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems yra ar buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);

3) jaunai šeimai nutraukus santuoką, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių sutuoktinių, ar nutraukus partnerystę, kai partnerystė buvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių partnerių;

4) jeigu už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigytas būstas parduodamas priverstinio vykdymo tvarka arba fizinio asmens bankroto proceso metu.

Informuojame, kad asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio

27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos

tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679.

Išsamesnės informacija:

Ramunė Stanulienė Tel. +370 343 90 057 el.paštas ramune.stanuliene@marijampole.lt

Informacija atnaujinta 2026-04-23