Pradžia
Lt En
Pradžia
lt
en

Poezijos parkas

1984 m. buvo pradėti Poezijos parko kūrimo darbai: buvo nugriauti gamybiniai ir gyvenamieji namai, iškirstas Marijonų vienuolijos sodas, išvalytas Jevonio upelis, įrengti fontanai, pastatyti dekoratyvūs tilteliai ir suoleliai. Parką papuošė Juliaus Narušio skulptūra „Šešupė“.

1986 m. respublikinis renginys „Poezijos pavasaris“, atkeliavęs į miestą, užsuko į naujai įkurtą parką, taip jam suteikdamas „Poezijos parko“ vardą.

2012 m. vykdant ES projektą „Kompleksinis Poezijos parko teritorijos sutvarkymas“ parkas buvo rekonstruotas. Po rekonstrukcijos vanduo tapo pagrindiniu parko akcentu – atverta Šešupės upės vaga, įrengti įspūdingi fontanai ir apšvietimas, kelios kamerinių renginių vietos ir amfiteatras. Poezijos parką papuošė dar viena J. Narušio skulptūra, įamžinusi bardo Vytauto Kernagio dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“.

4,36 ha Poezijos parke auga apie šimtas rūšių medžių ir krūmų, sukuriančių nepakartojamo grožio ramybės oazę. Tyliai čiurlenantis vanduo, šviesos ir spalvų žaismas sutemus virsta tikru spektakliu.

Poezijos parko Marijampolėje teritorijos sutvarkymo projektas pripažintas geriausiu 2007–2013 metais Pietų Lietuvoje įgyvendintu projektu pagal priemonę „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“. Projekto autoriams architektams Redai ir Algirdui Marcinkevičiams, Gintautui Vieversiui bei jų kolegoms Tomui Eidukevičiui ir Andriui Byčenkovui Lietuvos meno kūrėjų asociacija skyrė premiją.