Pradžia
Lt En
Pradžia
lt
en

Tarpžinybinis pasitarimas: galimybės stiprinti tikslingą pagalbos iniciavimą sutrikusios raidos vaikams ir jų šeimoms

Tarpžinybinis pasitarimas: galimybės stiprinti tikslingą pagalbos iniciavimą sutrikusios raidos...

Savivaldybėje vykusiame tarpžinybiniame pasitarime, kuriame buvo diskutuota apie galimybes stiprinti institucijų bendradarbiavimą užtikrinant tikslingą pagalbos inicijavimą sutrikusios raidos vaikams ir jų šeimoms, dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, mero pavaduotojas Artūras Visockis, mero patarėja Agnė Pavelčikienė, Savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė) Jolita Žukelienė, Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Svajonė Rainienė, Nerijus Mašalaitis, laikinai einantis pareigas Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, Sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Blaškevičienė, Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Jūratė Savaikaitienė, VšĮ Marijampolės ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus Vaikų sutrikusios raidos poskyrio gydytoja socialinė pediatrė Laima Šiupienytė, VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro socialinė darbuotoja Aurelija Šalčiūnienė, Marijampolės savivaldybės specialiųjų pedagogų-logopedų metodinio būrelio pirmininkė Daiva Muckuvienė, švietimo pagalbos specialistai: Rūta Pranaitienė, Jūratė Kazlauskienė („Ryto“ pagrindinė mokykla), Lina Šimkuvienė, Martynas Sikorskis (Jono Totoraičio progimnazija),  Rasa Rutkauskienė, Vaida Matulionienė, Vida Kvaraciejienė („Žiburėlio“ mokykla-daugiafunkcis centras), Renata Vaitkevičienė, Rita Baglakienė („Saulės“ pradinė mokykla).  

Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro socialinė darbuotoja Aurelija Šalčiūnienė pasidalino informacija, kaip pirminėje stadijoje vaikui ir jo tėvams teikiama pagalba. Socialinė darbuotoja informavo, kad dažnais atvejais šeimos gydytojai pasirenka siuntimą į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Vėliau gaunama diagnozė ir jeigu reikia pagalbos, vaikas lanko Vaikų sutrikusios raidos centrą.

Gydytoja socialinė pediatrė Laima Šiupienytė informavo, kad nebūtina vykti į Kauno klinikas, nes poreikis lankytis vaikų sutrikusios raidos centre gali būti nustatomas ir Marijampolės ligoninėje. Labai svarbus tėvų pasitikėjimas ir tėvų įsitraukimas į procesą, kad vaikai, kurie dėl sutrikusios raidos  turi išmokti gyventi šiek tiek kitaip, laiku pradėtų lankyti centrą.

Šio pasitarimo organizatorė, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė J. Žukelienė išsakė rūpestį, kad turbūt svarbiausias tikslas, dėl ko būtina užtikrinti bendradarbiavimą, yra tai, kad jeigu vaikas jau lankosi sutrikusios raidos reabilitacijos centre ir vaikui padedama penkis ir daugiau metų, išlieka be galo svarbus pagalbos teikimo tęstinumas. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad ugdymo įstaigos negauna informacijos ar ankstyvosios reabilitacijos centro rekomendacijų, skirtų vaikui. Dėl informacijos stokos vėluoja švietimo pagalba ir vaikas patiria didelį emocinį diskomfortą, kuris dažnai būna lydimas netinkamo elgesio problemų, ir tik tada švietimo pagalbos specialistai sužino, kad vaikui reikia pagalbos.

Gydytoja socialinė pediatrė Laima Šiupienytė patikino, kad rekomendacijos apie tolesnę pagalbą vaikui ir jo ugdymosi ypatumus yra pateikiamos šeimos gydytojui ir tėvams. Dėl asmens duomenų įstatymo daugiau Centrų specialistai šia informacija negali dalytis ir nesidalija.

Marijampolės savivaldybės specialiųjų pedagogų-logopedų metodinio būrelio pirmininkė Daiva Muckuvienė dalijosi patirtimi, kad kartais šeimos gydytojai norėdami padėti šeimai atkalba tėvus ir šie pasirenka neleisti vertint vaiko dėl švietimo pagalbos poreikio. Tada vaikai ugdymo įstaigose neturi galimybės gauti tinkamą švietimo pagalbą ir atsiranda didelės mokymosi spragos, didėja emocinis diskomfortas, atsiranda psichinės sveikatos problemų. D. Muckuvienė  taip pat akcentavo, kad labai svarbu, jog specialistui dirbant su vaiku, būtų ir darbo tęstinumas namuose, o tuo jau turi pasirūpinti tėvai, kurių įsitraukimas į procesą labai nulemia ir galutinį rezultatą. 

Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė J. Savaikaitienė informavo, kad iš 201 vertinto vaiko per pastaruosius metus pirmuosius įvertinimus turėjo 31 vaikas, kurie jau mokėsi pagrindinio ugdymo programose, tai yra 5–7 klasėse. Šiems vaikams švietimo pagalba pradėta teikti per vėlai, o pasekmės ne laiku tiekiamos pagalbos būna labai didelės.

Sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Blaškevičienė sakė, kad dėl švietimo pagalbos teikimo itin svarbi ir informacija, kurią gauna visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys ugdymo įstaigose. Specialistė pasiūlė išsiųsti priminimą šeimos gydytojams dėl pagalbos teikimo laiku,  jos svarbos vaiko tolimesnei raidai ir paprašyti paraginti tėvus pasidalinti ankstyvosios reabilitacijos centro pateiktomis rekomendacijomis su ugdymo įstaigomis, kad būtų teikiama tinkama pagalba vaikui ir jo tėvams, ir pažadėjo susisiekti su Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir aptarti informacijos pasidalinimo su švietimo pagalbos specialistais klausimą.

Gydytoja socialinė pediatrė Laima Šiupienytė išsakė susirūpinimą socialinės rizikos šeimomis, kurios vengia atvesti vaiką į centrą, kad jam būtų suteikta tinkama pagalba. Dažniausiai jos vaikus veda tik susisiekus su šeimos socialiniu darbuotoju. Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Svajonė Rainienė teigė, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai patiems tėvams reikia pagalbos dėl psichikos sutrikimų. Vedėjos nuomone, vengimo vesti vaiką į centrą priežastis ne tik socialinės rizikos šeima, bet kartais ir tėvų užimtumas, darbas, verslai, laiko stoka ar net problemos vengimas. Problemą dėl socialinės rizikos šeimų būtina aptarti su socialiniais darbuotojais dirbančiais su šeimomis. 

Marijampolės „Saulės“ pradinės mokyklos socialinė pedagogė Renata Vaitkevičienė papasakojo, kad informaciją apie vaiko mokymosi kompetencijas gauna iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, jeigu vaikas ją būna lankęs. Tada būna lengviau pastebėti vaikus, kuriems galimai reikės švietimo pagalbos, neatsiranda pertrauka, kol susipažįstama su vaikais, todėl pagalba pradedama teikti laiku. Tačiau pasitaiko vaikų, kurie nelankę ikimokyklinio ugdymo įstaigos, todėl juos pažinti užtrunka ilgiau, o reikalinga pagalba būna teikiama antrąjį pusmetį, o neretai ir tik kitais mokslo metais. Socialinės pedagogės nuomone, informacijos gavimas laiku yra labai svarbus, siekiant laiku pradėti teikti pagalbą vaikui ir jo tėvams.

Švietimo kultūros ir sporto skyriaus laikinasis vedėjas Nerijus Mašalaitis, atsižvelgdamas į išsakytas problemas, pasiūlė prie mokymosi sutarties parengti formą dėl pagalbos poreikio vaikui ir jo tėvams.

Tarpžinybiniame pasitarime dalyvavę savivaldybės vadovai ir  pagalbos specialistai yra įsitikinę, kad ankstyvoji  ir koordinuota  pagalba yra labai svarbi tolimesnei vaiko raidai ir jo vystymuisi, siekiant užtikrinti kokybišką ir savarankišką gyvenimą. Dažnais atvejais ši pagalba teikiama per vėlai dėl tėvų abejonių, nepasitikėjimo, savo vaiko mažesnių gebėjimų nepriėmimo, problemos vengimo. Dėl to išlieka labai svarbu stiprinti tėvus, suteikti jiems tinkamą informaciją, dalintis turimomis žiniomis, skatinti jų įsitraukimą ir juos padrąsinti veikti susidūrus su vaikų problemomis. Išsakytos įvairios specialistų nuomonės paskatino specialistus dalintis tarpusavyje turimomis žiniomis ir įžvalgomis, nes tai padės siekti geresnio bendradarbiavimo ir pagalbos vaikui ir jo tėvams sistemos tobulinimo.

Marijampolės savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė
(tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė) Jolita Žukelienė

Komentarai

{{msg}}

Vardas
El. paštas
Komentaras

Ačiū, komentaras bus matomas kai administratorius jį patvirtins.
{{comment.name}} {{comment.time | u2date : 'yyyy.MM.dd'}}
{{comment.comment}}