Viešieji užrašai (iškabos, reklama): kaip išvengti kalbos vartojimo klaidų

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos  2020 m. balandžio 9 d. nutarime Nr. N-1 (182) nurodoma, kad viešaisiais užrašais laikoma rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti. Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme randamas toks apibūdinimas: „Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą“ (LR reklamos įstatymo 2 str.).

Reklama gali būti išorinė ir vidinė.  Išorinė reklama – reklama, kurios pateikimo priemonės (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir tam pritaikytos priemonės (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) yra ne patalpose; vidine reklama laikoma tokia reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose (vitrinose, langų ir (arba) durų vidinėse pusėse).

Viešiesiems užrašams (reklamai) reikalingas leidimas. Leidimus reklamai, įvertinusi visus pateiktus reikalingus dokumentus, išduoda reklamos buvimo vietos savivaldybė. Reikalingų dokumentų sąrašas ir leidimų išdavimo tvarka Marijampolės savivaldybės teritorijoje pateikiama čia  https://www.marijampole.lt/13-05-leidimo-irengti-isorine-reklama-marijampoles-savivaldybes-teritorijoje-isdavimas/677

2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo Reklamos įstatymo pakeitimai, kuriais nuspręsta supaprastinti išorinės reklamos leidimų išdavimo tvarką. Pakeisto įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato šešis atvejus, kai, norint įrengti išorinę reklamą, leidimas nebereikalingas, tačiau būtina įsidėmėti, kad ir vidinei reklamai, matomai iš lauko pusės (vitrinose, languose ir pan.) arba jei ji yra iškaboje pateikiama informacija, yra taikomi išorinės reklamos reikalavimai. Vienas iš jų – užrašus pateikti valstybine kalba.

Kodėl negali būti viešasis užrašas (iškaba, reklama) tik užsienio kalba?

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 4 straipsnio (Bendrieji reikalavimai reklamai) 1 punkte reglamentuojama: „Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai“.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 17 str. reglamentuoja: „17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.“

Be to, Vartotojų teisių apsaugos įstatymas  reglamentuoja vartotojų informavimo ypatumus, būtinos rašytinės informacijos pateikimą vartotojams ir šio įstatymo 5 str. 2 d. konstatuojama:  „Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus“.

Kada viešuosiuose užrašuose (iškaboje, reklamoje) galima vartoti užsienio kalbą?

Lietuvoje gyvena ne vien lietuviai. Valstybinės kalbos įstatymo 18 str. numato užsienio kalbos vartojimą greta lietuvių kalbos: „Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.“

Šiandien verslo aplinka, turizmas neapsiriboja valstybės sienomis, nuolat kuriamos bendros Lietuvos ir kitų valstybių įmonės, sudaromos bendradarbiavimo ir prekybos sutartys. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020 m. balandžio 9 d. nutarime Nr. N-1 (182) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. N-5 (136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ pakeitimo“ reglamentuoja: „1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji garsinė ir rašytinė informacija, įskaitant viešuosius užrašus, transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.“ Tačiau antrame nutarimo punkte konstatuojama: „2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.“
Tuo vadovaujantis, šalia užrašo lietuvių (valstybine) kalba galima vartoti kitas užsienio kalbas, pavyzdžiui: Viešbutis ir Hotel; Restoranas ir Restaurant; Kavinė ir Cafe; Picerija ir Pizzeria ir kt.

Kitas reikalavimas, apibrėžtas Valstybinės kalbos įstatyme, yra kalbos taisyklingumas – „23 straipsnis. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi“.

Valstybinės kalbos įstatymo VII skyriaus „Vardai ir pavadinimai“ 16 straipsnyje teigiama: „Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 str. „Juridinio asmens pavadinimo sudarymas“ reglamentuojama: „2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.“

Civiliniame kodekse taip pat nurodoma: „Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.“; „Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.“

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91) patvirtino Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisykles, paskutinė redakcija 2013 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. N-2 (138), kuriose apibrėžiami tinkami ir neteiktini pavadinimų darymo variantai (Taisykles rasite: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/juridiniu-asmenu-pavadinimai/simboliniu-pavadinimu-darymo-taisykles ).

VLKK yra susisteminusi ir dažniausiai pavadinimuose daromas klaidas (žr. http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/juridiniu-asmenu-pavadinimai/dazniausios-pavadinimu-sudarymo-klaidos ).

Kaip nurodyti juridinio asmens adresą ar telefono numerį?

Adresų rašymo taisykles rasite https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.197831/asr.

Nacionalinių ir tarptautinių telefonų  numeriai rašomi vadovaujantis Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1162 (Valstybės žinios, 2005, Nr. 152-5628)(žr.  https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.268633/asr).

Registruotiems prekių ženklams minėti kalbos vartojimo reikalavimai netaikomi – užrašas gali būti ir ne valstybine kalba, kadangi nėra reikalaujama, kad prekių ženkle turi būti naudojami tik lietuvių kalbos žodžiai.

Zina Eklerienė
Bendrųjų reikalų skyriaus
vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja)