Igliaukos seniūnija

Seniūnijos centras –   Igliaukos miestelis (774 gyventojai). Seniūnijoje yra 70 gyvenamųjų vietovių. Didesnės iš jų: Gudeliai (308 gyventojai), Daukšiai (213 gyventojai), Šventragio k. (209 gyventojai). Iš viso seniūnijoje yra daugiau nei 2,6 tūkst. gyventojų.
Seniūnijos plotas – 15297 ha, iš jų 5,7 proc. užima miškai, 83,75 proc. – žemės ūkio naudmenos.

Seniūnas - Saulius Burbulis

Seniūnijos adresas
Marijampolės sav., Igliauka, Vytauto g. 19
Tel. +370 343 24 525
El. p. igliauka@marijampole.lt

Seniūnijos padalinio adresas
Marijampolės sav., Gudeliai, Vytauto g. 8
Tel. +370 343 37 235


Igliaukos seniūnijos seniūnaitijos ir seniūnaičiai

Geografija ir gamta
Igliaukos seniūnija yra rytinėje savivaldybės dalyje, abipus kelio Marijampolė–Prienai, ribojasi su Prienų r. sav. ir Alytaus r. sav. Igliaukos seniūnija gamta išsiskiria natūraliu kraštovaizdžiu – daug miškų, laukų, ežerų,  pelkių ir upokšnių. Igliaukos seniūnijoje telkšo penki ežerai: Yglos ež. (plotas 23,8 ha), Ivoniškio ež. (plotas 12,1 ha), Kalnynų ež. (plotas 11,2 ha), Amalvo ež. (plotas 193,8 ha) ir Leiciškių ež. (plotas 16,5 ha). Trys iš jų vasarą tampa tikrų traukos centru poilsiautojams: Yglos ež. Igliaukoje, Ivoniškio ež. Gudeliuose ir Kalnynų ež. Kalnynų k. Igliaukos seniūnijos kraštovaizdį papildo pelkės – Amalvo aukštapelkė bei seniūnijos teritorijos vakarinėje dalyje besitęsianti Žuvinto ežero duburio užpelkėjusi dalis, kur durpių sluoksnis siekia daugiau nei pusantro metro. Rytinėje seniūnijos dalyje driekiasi Balbieriškio miškas, kur gausu įvairių medžių rūšių. Šiaurinėje seniūnijos pusėje plyti Varnabūdės miškas.

Pati Igliauka yra išsidėsčiusi kelio Marijampolė–Prienai pusiaukelėje, ant Yglos ežero kranto. Už kilometro į rytus nuo miestelio ir ežero prasideda Palių miškas ir pelkė. Iš Yglos ežero išteka Yglės upelis. Jis įteka į Šlavantos upelį, o šis – į Amalvo ežerą.
Per Daukšius teka Dovinė. Netoli šio miestelio yra Varnupių piliakalnis – vienas gražiausių šiame krašte. Dar du piliakalniai stūkso: vienas Šakališkių kaime, netoli kelio Marijampolė–Prienai, kitas Riečių k., netoli seniūnijos ribos su Alytaus r. sav.

Istorija
Igliaukos seniūnija turi ilgą ir turtingą istoriją, glaudžiai susijusią su lietuvių tautos gyvenimu ir kovomis. Šioje seniūnijoje gausu išlikusių senovinių kapinaičių, senų dvarų ir kultūrinių paminklų. Po II Pasaulinio karo seniūnijos teritorijoje vyko intensyvios partizanų kovos su sovietų kariuomene.
1781 m. Prienų seniūnas grafas M. Butleris ėmėsi Igliaukoje statyti bažnyčią, kuri 1783 m. buvo pašventinta. 1884 m. vietoje supuvusios medinės buvo pastatyta akmeninė bažnyčia su gražiu aukštu bokštu. Deja, bokštas Pirmojo pasaulinio karo metu buvo susprogdintas. Nukentėjo ir šalia buvęs vienuolynas, žuvo dalis jame besislėpusių žmonių. 1823 m. istoriniuose šaltiniuose paminėta ir Igliaukos mokykla, įsteigta vienuolių marijonų.
Gudelių miestelis išaugo iš Ivoniškio dvaro ir aplinkinių kaimų, ir savo pradžia siekia XVI a. Gudelių istorija pažymėta svarbiu religinės ir kultūrinės veiklos etapu – 1790 m. Ivoniškio dvare buvo pastatyta koplyčia, o dabartinė Gudelių bažnyčia pastatyta 1895 m. Be to, tarpukariu Gudeliai buvo valsčiaus centras.
Daukšių miestelis įsikūrė XVI a. pabaigoje Punios girios pakraštyje, tada jame gyveno girios sargai. Pirmieji rašytiniai šaltinai, minintys Daukšius, siekia 1592 m. Miestelyje stovi Šv. Jurgio bažnyčia, Nepriklausomybės paminklas. Pro miestelį teka Dovinė (dešinysis Šešupės intakas), pietryčiuose telkšo Žuvintas.

Švietimas, kultūra ir įžymūs žmonės
Seniūnijoje yra Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazija. Veikia trys bibliotekos, kuriose lankytojai gali pasinerti į istorijos ir kultūros žinias. Seniūnijoje veiklą vykdo trys muzikiniai ansambliai ir vienas šokių kolektyvas.
Įvairiu laiku seniūnijoje gyveno, mokėsi, kūrė ar dirbo garsių visoje Lietuvoje žmonių.

Nuo 1865 m. iki 1897 metų Igliaukos parapijos klebonu dirbo kunigas Vincentas Kačergis. Jis pastatė dabartinę bažnyčią. 1997 metais, minint kunigo jubiliejų, viena Igliaukos gatvė buvo pavadinta jo vardu. Seniūnijoje gimė vyskupas V. Brizgys, kunigas ir visuomenės veikėjas L. Vaicekauskas. Netoli Igliaukos esančiame Zomčinės kaime – poeto A. Matučio tėviškė. Poeto vardu pavadinta ir Igliaukos gimnazija, kurioje yra A. Matučiui skirtas kabinetas.

1900 m. Daugirdiškės dvare gimė ekonomikos ir politikos mokslų daktaras Juozas Leimonas. 1900–1901 metais Gudeliuose gyveno ir pradžios mokykloje mokėsi lietuvių literatūros klasikas Vincas Mykolaitis-Putinas, kuris gimė Pilotiškių kaime, Prienų r. sav. Net dvidešimt metų (1900–1920) čia gyveno ir pirmąją lietuvišką komediją „Amerika pirtyje“ parašė Juozas Vilkutaitis-Keturakis. Kalnynų kaime 1936 m. gimė Sigitas Juozas Marčiukaitis, inžinierius statybininkas, ekonomistas, habilituotas mokslų daktaras, 2007 m. Laisvės kovų (intelektinio pasipriešinimo) dalyvis. 1955 m. Gudelių kaime gimė Danutė Šovaitė-Kiseliova, mokytoja ekspertė, socialinių mokslų daktarė, docentė. Ji yra pradinių klasių matematikos vadovėlių autorė. 1971 m. Daugirdų kaime gimė biomedicinos mokslų daktarė Sonata Kazlauskaitė.

Daug metų visoje Lietuvoje buvo garsūs Igliaukos zoniniai kultūros namai (Marijampolės kultūros centro Igliaukos skyrius). Juose veikiantis šokių kolektyvas „Tryptukas“ aktyviai dalyvauja Marijampolės rajono ir respublikinėse dainų šventėse, įvairiuose konkursuose. Gudelių kaimo kapela „Gudeliai“, Igliaukos vokalinis–instrumentinis ansamblis „Ygla“ ir vokalinis ansamblis „Dovija“ džiugina ir praturtina renginius savo dainomis ir muzika.

Paminklai ir lankytinos vietos
Igliaukos seniūnijoje gausu svarbių kultūrinių ir istorinių paminklų kovotojams už laisvę bei išlikusių senųjų kapinaičių. Igliaukoje, Šventragyje, Daukšiuose, Gudeliuose, Riečiuose ir Miknonyse pastatyti paminklai žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Bažnyčios, jų Igliaukos seniūnijoje net keturios (Igliaukoje, Daukšiuose, Gudeliuose ir Riečiuose), kiekviena pasižymi unikalia istorija ir architektūra. Šių bažnyčių istorija yra glaudžiai susijusi su vietos bendruomenėmis ir religiniu gyvenimu.
Varnupių ir Šakališkių piliakalniai – vieni didžiausių visoje savivaldybėje – archeologijos paminklai. Alytaus ir Marijampolės savivaldybių teritorijų sankirtoje yra Riečių piliakalnis, dar vadinamas Gaulės kalnu, datuojamas tūkstantmečiu.
Seniūnijoje esanti Poeto A. Matučio gimtinė Zomčinės kaime – istorijos paminklas. M. Bazevičiaus sodyba pripažinta architektūros paminklu.

Bene labiausiai lankoma seniūnijos vieta – poilsiavietė prie Yglos ežero. Ją prieš kelis dešimtmečius įrengė Igliaukos žvejų būrelio nariai, vadovaujami mokytojo P. Klebario. Poilsiavietės prie Yglos ir Ivoniškio ežerų kasmet sutvarkomos ir atnaujinamos.
Visiems mėgstantiems gamtą turėtų būti įdomus Žuvinto rezervato pakraštys, seniūnijos ežerėlių pakrantės, miško juosta, kurie kiekvienu metų laiku vis kitokie.

Verslas
Seniūnijoje gyventojai daugiausia užsiima žemdirbyste ir gyvulininkyste, amatininkai užsiima medžio apdirbimu, kryždirbyste, technikos remontu. Be ūkininkavimo, seniūnijoje taip pat vyrauja smulkūs ir vidutiniai verslai, kuriuose gyventojai stengiasi išlaikyti savo tradicijas ir ekonominį aktyvumą. Didžiausia seniūnijoje esanti įmonė UAB „Klasmann-Deilmann Ežerėlis“ durpynas. Daukšiuose veikia „Dovinės“ žemės ūkio bendrovė. Šventragio kaime įsikūręs Marijampolės agrocentras.

Seniūnijos gyvenamosios vietovės
Amalviškių k., Bauboniškių k., Beržyno k., Buktos k., Dambruvkos k., Daugirdų k., Daukšių mstl., Gelčių k., Geležinių k., Gražiškių k., Gudelių k., Gudelių mstl., Gudiškių k., Igliaukos mstl., Jacentavo k., Jokūbiškių k., Kalnynų k., Kampinių k., Karčiuvkos k., Kruopinės k., Kūlingės k., Kumečių k., Leiciškių k., Liūliškio k., Mačiuliškių k., Makrickų k., Malinavos k., Maraziškių k., Margavos k., Menčtrakio k., Mergašilio k., Miknonių k., Nadpalių k., Naujienos k., Navikų k., Opšrūtų I k., Opšrūtų II k., Padvariškių k., Paežerės k., Pamačiuliškių k., Pamargių k., Papajiesio k., Pašakališkių k., Paužiškių k., Pavasakės k., Pielkavos k., Plynių k., Prūsiškių k., Pupojų k., Pušinių k., Riečių k., Rudėnų k., Salos k., Santakos k., Skęsbalių k., Stašliškių k., Struogiškių k., Šakališkių k., Šernų k., Šlavančių k., Šlavantos k., Šventragio k., Tupikų k., Varnupių k., Vazniškių k, Veselavos k., Vidgirėlių k., Zomčinės k., Žirniškių k., Živavodės k.