SPRENDIMAS DĖL AB LITGRID PLANUOJAMO ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS SINCHRONIZACIJOS PROJEKTO „HARMONY LINK SAUSUMOS JUNGTIS“ STATYBOS POVEIKIO APLINKAI

1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius

Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius Litgrid AB, Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131 Vilnius, www.litgrid.eu, el. p. info@litgrid.eu.

2. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas

UAB „Ardynas“, Gedimino g. 47, LT 44242 Kaunas, www.ardynas.lt, el. p. ardynas@ardynas.lt.

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir poveikio aplinkai vertinimo atlikimo teisinis pagrindas

Planuojama ūkinė veikla (toliau – PŪV) – Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link sausumos jungtis“ statyba.

PŪV poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV) atliekamas vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (suvestinė redakcija galiojusi iki 2025-10-31) (toliau – PAV įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. PŪV atitinka PAV įstatymo 1 priedo 8.8 papunktyje nurodytą veiklą: antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa – 220 kV ar aukštesnė, o linijos ilgis – 15 ir daugiau km).

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta

Vilkaviškio r. savivaldybės (Gižų sen.), Kalvarijos savivaldybės (Kalvarijos sen., Liubavo sen.) ir Marijampolės savivaldybės (Mokolų sen.) teritorijos.

5. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas

Lietuvos Respublikos Seimo 2019-06-13 priimtame Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatyme Nr. XI-2052 numatyta, kad sinchronizacijos projektams ir su juo susijusiems infrastruktūros projektams suteiktas ypatingos valstybinės svarbos projekto statusas. Harmony Link sausumos jungties statyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-03-13 nutarimu Nr.194 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 821 „Dėl elektros energetikos projektų, vykdomų įgyvendinant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ yra įtraukta į Elektros energetikos projektų, vykdomų įgyvendinant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą, sąrašą.

Šiuo metu yra rengiamas Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link sausumos jungtis“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas (toliau – Vystymo planas). Pagal Vystymo plano koncepcijos rengimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo metu atliktą daugiakriterinę analizę, priimta išvada, kad Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link sausumos jungtis“ inžinerinės infrastruktūros vystymo plano įgyvendinimui optimali yra Vystymo plano koncepcijos EPL V vietos alternatyva, sudaryta iš skirtingų EPL technologinių alternatyvų atskirose atkarpose (oro EPL atkarpoje C – D – F – E‘, kabelio EPL atkarpoje E‘-E-E2-B) bei Gižų TP1 vietos alternatyva su EPL užvedimo atkarpa C-Gižų TP1. Energetikos ministro 2025-05-28 įsakymu Nr. 1-139 pritarta Vystymo plano koncepcijai (koncepcijos V vietos alternatyvai, įgyvendinant hibridinės technologinės alternatyvos būdu ir Gižų transformatorinės pastotės išplėtimo I vietos alternatyvai), kuri paskelbta Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinės sistemos portale TPS „Vartai“ (https://www.planuojustatau.lt, TPD Nr. S-NC-00-24-197). Atliekant PAV, atliktas patvirtintos optimalios Vystymo plano koncepcijos EPL ir Gižų TP1 alternatyvos išsamus kiekybinis vertinimas kiekvieno aplinkos komponento atžvilgiu ir detalizuotos poveikio išvengimo, sumažinimo bei kompensavimo priemonės.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje (toliau – ataskaita) įvertinta PŪV:

- planuojamos „Harmony Link sausumos jungtis“ statyba: nauja 220 kV elektros perdavimo linija (toliau - EPL), sudaryta iš antžeminių (oro) ir požeminių kabelių linijų; nauja 330/220/110/10 kV transformatorių pastotė Vilkaviškio r. sav., Gižų sen., Rūdos k. (toliau – Gižų TP).

- esamų 110 kV Vilkaviškis-Gižai ir Gižai-Kapsai bei 330 kV Bitėnai-Kruonio HAE EPL prijungimas prie suplanuotos infrastruktūros, t. y. numatomas esamų EPL užvedimas į planuojamą 330/220/110/10 kV Gižų TP.

Naujos 220 kV EPL statyba bus vykdoma Lietuvos teritorijoje nuo planuojamos Gižų TP teritorijos Vilkaviškio r. sav. iki Lenkijos-Lietuvos sienos. Bendras planuojamos EPL trasos ilgis - apie 39,7 km (Vilkaviškio r. sav., Gižų sen. 3,9 km oro ELP; Marijampolės sav. Mokolų sen. 12,7 km oro EPL; Kalvarijos sav. Kalvarijos sen. 3,4 km oro EPL ir 13 km požeminių kabelių EPL, Liubavo sen. 6,7 požeminių kabelių EPL).

Planuojamos EPL trasos pradžia - naujai planuojama 330/220/110/10 transformatorių pastotė Gižų TP Vilkaviškio r. sav., Gižų sen., Rūdos k. Planuojamos teritorijos preliminarios centro koordinatės (LKS-94 sistemoje): X-6050469 Y-448171. Preliminarus žemės plotas, reikalingas Gižų TP įrengimui – iki 35,0 ha.

Planuojamos trasos pabaiga – Lietuvos-Lenkijos sienos kirtimo taškas, Kalvarijos sav., preliminarios koordinatės (LKS-94 sistemoje): X-6019517 Y-442912. Tikslus tarpsisteminės jungties susijungimo taškas tarp Lietuvos ir Lenkijos paaiškės tolimesnių planavimo ir projektavimo etapų metu atitinkamai suderinus su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi PSE.

Oro EPL sudarys kampinės ir tarpinės atramos, laidai, žaibosaugos troso šviesolaidinis kabelis, požeminis šviesolaidinis kabelis. Planuojamų dvigrandžių inkarinių-kampinių atramų aukštis – 48-56 m, tarpinių atramų – 48-60 m. Planuojamai oro EPL įrengti, eksploatuoti ir aptarnauti suformuojamas apie 66,8 m pločio inžinerinis koridorius.

Požeminių kabelių EPL sudarys požeminių elektros kabelių ir požeminių šviesolaidinių kabelių visuma. Visoje požeminių kabelių EPL trasoje kas 500-1000 m montuojamos jungiamosios movos. Šios movos išdėstomos šachmatiškai siekiant sutaupyti užimamo koridoriaus plotį. Kas antroje movoje įrengiami šuliniai, skirti kabelių linijos transpozicijai ir giluminiam įžeminimui. Šuliniai išdėstomi taip, kad būtų kuo racionaliau išnaudojamas koridoriaus plotis. Siekiant nesukelti trukdymų žemės ūkiui (dėl giluminio arimo naudojant techniką, su kuria žemė gali būti ariama iki 0,7 m) ir miškininkystei, šuliniai dėl saugumo bus įkasami iki 1 m po žeme ir nematomi pašaliniams asmenims (šulinių įrengimo gylis bus patikslintas statinio projekte). Planuojamai požeminių kabelių EPL įrengti, eksploatuoti ir aptarnauti suformuotas apie 30 m pločio inžinerinis koridorius.

Informacija apie cheminių medžiagų naudojimą

Gižų TP eksploatavimo metu bus naudojama transformatorinė alyva, kuria bus užpildyti autotransformatorių ir šunto reaktorių korpusai bei jų konservaciniai bakai. TP sklypo ribose numatomi 4 po 49 m³ alyvos surinkimo rezervuarai, kurie bus užpildomi tik avariniu atveju iš autotransformatorių ir šunto reaktorių išsiliejus alyvai.

Informacija apie atliekų susidarymą ir tvarkymą

220 kV EPL eksploatavimo metu buitinių atliekų EPL trasoje nesusidarys, kadangi nuolatinių darbo vietų nenumatoma. Nedidelis atliekų kiekis gali susidaryti techninės priežiūros ir remonto metu. Techninio aptarnavimo metu susidariusios atliekos surenkamos ir perduodamos atitinkamoms pagal atliekų rūšį atliekas tvarkančioms įmonėms.

Gižų TP aptarnavimui numatomos 4 nuolatinės darbo vietos ir eksploatacijos metu susidarys buitinės atliekos, kurios rūšiuojamos ir laikomos konteineriuose bei išvežamos pagal sudarytas sutartis su pasirinkta atliekų tvarkymo įmone specialiuoju transportui.

Statybos darbų metu susidariusios statybinės atliekos bus rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos ir perduodamos įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti tokias atliekas, pagal sutartis dėl jų naudojimo ir šalinimo.

Informacija apie PŪV poveikį vandeniui

220 kV EPL trasa kerta paviršinius vandens telkinius bei jų apsaugos zonas ir pakrančių apsaugos juostas: Paikį (5 kartus), P-2, P-4, P-3, Gulbiną, Sūduonią, S-6, Burčiokinę (2 kartus), Šešupę ir Š-10. Marijampolės sav. teritorijoje oro EPL trasa praeina virš Pasūduonės tvenkinio pakraščio bei kerta tvenkinio pakrantės apsaugos juostą ir apsaugos zoną. Virš paviršinių vandens telkinių, kuriuos kirs oro EPL, bus kabinami tik elektros linijos laidai, o elektros linijos atramos vandens telkiniuose ir vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose nebus statomos. Kadangi upių vagose ir jų pakrantės apsaugos juostose žemės kasimo darbai nebus vykdomi, paviršinio vandens tėkmės nebus pažeidžiamos ir nusistovėjęs paviršinio vandens hidrocheminis ir hidrologinis režimas nebus paveiktas. Požeminių kabelių EPL per paviršinius vandens telkinius bus tiesiamos naudojant uždarą kabelio klojimo būdą, todėl neigiamas poveikis vandens telkiniams nenumatomas. Jeigu statinio projekto rengimo metu atlikus geologinius tyrimus dėl techninių priežasčių uždaro klojimo būdas nebūtų įmanomas, kabelių EPL per vandens telkinius gali būti klojama atviru būdu, laikantis poveikio mažinimo priemonių jautrioms trikdymui nerštinės migracijos ir neršto metu saugomoms žuvų rūšims (nevykdyti triukšmingų ar vandens drumstumą sukeliančių darbų žuvų neršto metu) reikalavimų.

Gižų TP eksploatavimo metu vanduo bus naudojamas buitinėms ir priešgaisrinėms reikmėms. Vandens tiekimo šaltinis - teritorijoje planuojamas giluminis vandens gręžinys. Preliminariai buitiniams poreikiams numatomas vidutinis vandens suvartojimas – 0,14 m³/val., 124 m³/metus. Numatomas TP teritorijos vandens poreikis gaisrams gesinti – 15 l/s. Buitinės nuotekos bus išvalomos biologiniame buitinių nuotekų valymo įrenginyje ir nuvedamos į netoliese esantį griovį. Preliminariai planuojamas nominalus įrenginio našumas – 1,0 m³/dieną. Susidarančių nuotekų vidutinis kiekis – apie 0,021 m³/val., 54,18 m³/metus.

Paviršinės nuotekos bus surenkamos nuo Gižų TP teritorijoje planuojamų pastatų stogų ir kietųjų dangų. Preliminariai numatomas sąlyginai švarių lietaus nuotekų tinklas, nuvedantis lietaus vandenį be valymo nuo projektuojamų pastatų stogų (apie 1100 m² ploto) ir neužterštų aikštelių bei kelių (apie 26459 m² ploto). Paviršinės nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų (autotransformatorių ir šunto reaktorių (įskaitant rezervinius) duobių, kurių preliminarus bendras plotas apie 2388 m²) bus valomos numatomuose paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose. Avariniams alyvos išsiliejimams surinkti numatoma išsiliejusios alyvos surinkimo sistema. Paviršinių nuotekų valymo įrenginiai bus numatomos avarinių alyvos išsiliejimų surinkimo sistemos dalis. Sistemą sudarys: paskirstymo šulinys (su alyvos jutikliu ir automatine sklende su elektrine pavara), požeminiai alyvos surinkimo rezervuarai, paviršinių nuotekų valymo įrenginys (naftos gaudyklė su smėliagaude), nuotekų mėginių paėmimo šuliniai (prieš ir po valymo) ir sklendė šulinyje prieš išleidimą, kuri esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždarytų nuotekų išleistuvą. Alyvos surinkimo rezervuarai talpins vieno didžiausią alyvos kiekį turinčio įrenginio visą alyvą. Išvalytos paviršinės nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų bei švarios valymo nereikalaujančios (nuo stogų ir švarių teritorijų) paviršinės nuotekos bus išleidžiamos į gamtinę aplinką.

Informacija apie PŪV poveikį orui

PŪV statybos metu pagrindiniai aplinkos oro taršos šaltiniai – transporto priemonių bei aptarnaujančios technikos vidaus degimo varikliai. Eksploatuojant elektros perdavimo liniją ir atliekant jos priežiūros ir remonto darbus, dėl periodinio aptarnaujančio transporto judėjimo ir želdinių šalinimo, numatomi nežymūs oro teršalų išmetimai. Tai bus atliekama retai pagal iš anksto numatytą grafiką, todėl poveikis aplinkos orui bus trumpalaikis ir nereikšmingas.

Informacija apie PŪV poveikį žemei (jos paviršius ir gelmės), dirvožemiui

Saugotinų geologinių objektų, geotopų ar geologinių paminklų PŪV vietoje ir artimoje aplinkoje nenustatyta. Planuojama 220 kV požeminių kabelių EPL kerta vieną parengtinai išžvalgytą Jurgežerių durpių telkinį. Telkinys nenaudojamas. Viso telkinio plotas (231,5 ha) yra ženkliai didesnis nei į telkinio ribas patenkantis požeminių kabelių EPL koridoriaus plotas (apie 3,9 ha), kuris sudarys 1,7% viso telkinio ploto, todėl ateityje gamtinių išteklių gavybai ar paieškai reikšmingo neigiamo poveikio nebus.

Vienos atramos statybai dirvožemis bus laikinai nukasamas apie 400 m² plote (neskaitant privažiavimo kelių iki statybos objektų). Preliminariai visoje EPL trasoje numatant apie 71 atramą, nukasamo derlingo dirvožemio plotas būtų apie 2,84 ha. Tiesiant požeminius kabelius, derlingas dirvožemis nukasamas 30 m pločio koridoriuje visame trasos ilgyje, nukasamo derlingo dirvožemio plotas sudarys apie 59,1 ha. Derlingas dirvožemis bus saugomas statybos darbų zonoje ir panaudojamas rekultivacijai.

Informacija apie PŪV poveikį kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei

Kraštovaizdis.

Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano vizualinio estetinio potencialo zonavimą, šiaurinė EPL trasos dalis patenka į silpnos ir neraiškios vertikalios sąskaidos įvairaus pražvelgiamumo kraštovaizdžio arealus (V0H3-c, V1H3-d), kuriuose vyrauja vizualiai pavieniais antropogeniniais ar gamtiniais vertikaliaisiais akcentais – bažnyčių bokštais, esančiomis vėjo elektrinėmis ar kalvomis išreikšti arealai bei aiškių dominuojančių viršūnių ar raiškesnių vandens telkinių neturintys kalvynai, aplyginto silueto volo formos gūbriai ar banguotas reljefas, vaizdai monotoniški, dažniausiai apaugę mišku ar lygumų kraštovaizdžio kompleksai. Pietinė nagrinėjamų EPL trasų dalis patenka į ypač raiškios ir vidutinės vertikaliosios sąskaidos atvirų ir pusiau atvirų erdvių kraštovaizdžio arealus (V2H3-b, V3H2-b), kurie priklauso Vištyčio-Kalvarijos kalvynui, laikomu ypač saugomu šalies vizualinio estetinio potencialo arealu ir vietove. Vištyčio-Kalvarijos kalvyne numatoma požeminių kabelių EPL. Artimiausias esantis kraštovaizdžio panoramos apžvalgos taškas/regykla, nuo oro EPL atramų nutolęs apie 8 km ir nepatenka į atramų vizualinio dominavimo zoną.

Saugomos teritorijos ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos

Planuojama 220 kV EPL trasa patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbias teritorijas (toliau – PAST) Kalvarijos apylinkės ir yra buveinių apsaugai svarbios teritorijos (toliau – BAST) Kalvarijos apylinkės gretimybėse. Į „Natura 2000“ teritoriją patenkanti EPL trasa bus įrengiama požeminių kabelių klojimo būdu (tai pat 4,77 km už šios teritorijos).

Planuojama požeminių kabelių EPL patenka į Kalvarijos biosferos poligoną, o kitos saugomos teritorijos – Jurgežerių botaninis draustinis, Aguonio geomorfologinis draustinis, Trakėnų telmologinis draustinis, Trakėnų miško botaninis draustinis yra išsidėstę PŪV gretimybėse. Kalvarijos biosferos poligono teritorijoje įrengiant požeminių kabelių EPL, išsaugomas agrarinis kraštovaizdis ir jame esanti ekosistema, todėl statybos metu poveikis bus minimalus ir laikinas. Biosferos poligono steigimo tiksluose nurodytų paukščių rūšių buveinėse bus išsaugomas atviras kraštovaizdis, o požeminių kabelių EPL koridorius eksploatavimo metu prižiūrimas ir saugomas nuo apaugimo sumedėjusia augalija.

Augalija

2025 metų pavasario–vasaros laikotarpiu atlikti lauko tyrimai. Planuojamos EPL gretimybėse (52 m, 100 m, 215 m atstumu) yra kelios Europos Bendrijos (toliau – EB) svarbos miškų ir pievų buveinės. EPL trasa numatoma greta natūralių pievų ir ganyklų (11 m atstumu), pelkių ir penkiose vietose kerta pelkes. Šaltinynų planuojama EPL trasa nekerta. Natūralių pievų ir ganyklų plotas patenka į planuojamos Gižų TP teritoriją.

Planuojama 220 kV EPL trasa kerta miško sklypus. 220 kV EPL numatoma IV grupės ūkiniuose miškuose, 3,49009 ha plote. Keliose vietose EPL trasa 0,9274 ha plote kerta savaiminius medynus ne miško žemėje.

Planuojamos 220 kV EPL inžinerinio koridoriaus ribose bei gretimybėse nustatytos invazinių augalų: Sosnovskio barščio (Heracleum sosnowskyi), rykštenės (Solidago sp.), tankiažiedės rūgštynės (Rumex confertus), vienametės šiušelės (Erigeron annuus), varpinės medlievos (Amelanchier spicata) radavietės.

Gyvūnija

Planuojamos 220 kV EPL trasoje ir gretimybėse 2025 m. kovo 31 d. - birželio 24 d. buvo atlikti biologinės įvairovės (entomologiniai) tyrimai, kurių metu identifikuotos 74 vabzdžių rūšys, kiek mažiau rūšių rasta tarp moliuskų – 4 rūšys, vėžiagyvių – 1 rūšis ir voragyvių – 1 rūšis. Tyrimų metų aptiktos dvi vabzdžių rūšys įtrauktos į LR Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, tai rudoji skėtė (Sympetrum pedemontanum) ir machaonas (Papilio machaon). Daugumos stebėtų vabzdžių rūšių buvo suaugėlių stadijoje, klajojo po apylinkes ir ieškojo mitybinių augalų arba vandens telkinių, kur būtų galima sudėti kiaušinius. Planuojamos 220 kV EPL vietoje ir gretimybėse gyvenantiems saugomų įvairių rūšių vabzdžiams poveikis nenumatomas.

Planuojamos EPL trasoje ir gretimybėse 2025 m. balandžio 20 d., birželio 24 d. atlikti biologinės įvairovės (ichtiologiniai) tyrimai, kurių metu Šešupės upėje ir kituose vandens telkiniuose aptikta 10 žuvų rūšių, tarp jų dvi žuvų rūšys – paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio) ir paprastoji kartuolė (Rhodeus sericeus) – įtrauktos į EB svarbos rūšių sąrašą. Per upes bus naudojama uždaro požeminių kabelių EPL įrengimo technologija, todėl vandens telkiniuose gyvenančių įvairių rūšių žuvims poveikis nenumatomas.

EPL trasoje ir gretimybėse 2025-04-20 – 2025-06-10 atlikti biologinės įvairovės (varliagyvių ir roplių) tyrimai, kurių metu aptikta 5 varliagyvių ir roplių rūšys, iš kurių trys yra įtrauktos į LR Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, EB svarbos rūšis: vikrusis driežas (Lacerta agilis), smailiasnukė varlė (Rana arvalis) bei raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina). Norint apsaugoti varliagyvius ir roplius, identifikuotose saugomų rūšių radavietėse jokie statybos darbai nebus vykdomi pavasario–vasaros laikotarpiais, kuomet vyksta varliagyvių nerštas. Saugomų rūšių radavietėse bus taikoma požeminių kabelių linijos uždaro įrengimo būdo technologija.

Planuojamos EPL trasoje ir jos gretimybėse skraidantys, sankaupas formuojantys ir perintys paukščiai stebėti nuo 2025-03-20 iki 2025-06-30. Tyrimų laikotarpiu buvo stebėta 81 paukščių rūšis, iš kurių EPL atkarpoje, kurioje bus tiesiamas kabelis, stebėtos 63 rūšys, o planuojamoje oro EPL atkarpoje - 64 paukščių rūšys. Oro EPL koridoriuje nustatyta vieno paprastųjų medšarkių poros, paprastųjų pempių poros ir nendrinių lingių poros naudojamos veisimosi vietos. Kitų paukščių veisimosi vietos nustatytos už oro EPL koridoriaus. Požeminių kabelių EPL koridoriuje nustatyta paprastųjų medšarkių veisimosi vieta. Didžioji dalis kitų perinčių paukščių veisimosi vietų nustatytos už EPL koridoriaus ribų.

Remiantis Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenų bazėje pateikta informacija, planuojamos PŪV teritorijoje buvo užfiksuotos saugomos Europos Sąjungos rūšys: baltasis gandras (Ciconia ciconia) – aptikti 8 lizdai, esantys 123–494 metrų atstumu nuo EPL koridoriaus, mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina) – stebėtas vienas individas (ne perėjimo laikotarpiu) skrendantis 79 metrų atstumu nuo EPL koridoriaus. Oro linijai bus taikomos poveikio mažinimo ir prevencijos priemonės, darbo režimo ribojimas, taip pat elektros laidų matomumą didinančios ryškiaspalvės spiralės ir šviesą atspindintys bei naktį šviečiantys pakabukai su ryškiaspalviais reflektoriais ir kt.

Šikšnosparnių veisimosi kolonijų vietos tyrimų metu nebuvo nustatytos, tačiau užfiksuoti besimaitinantys šikšnosparniai. Siekiant išvengti neigiamo poveikio nesurastoms šikšnosparnių veisimosi vietoms ir sumažinti galimą neigiamą poveikį šikšnosparniams miškų ir želdinių kirtimai nebus vykdomi nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. tam tikrose EPL atkarpose.

Informacija apie PŪV poveikį materialinėms vertybėms

Planuojamos EPL trasos ir Gižų TP vieta numatyta atsitraukiant nuo gyvenamosios bei visuomeninės paskirties teritorijų. Į planuojamos 220 kV EPL inžinerinės infrastruktūros koridorių nepatenka nei vienas gyvenamosios, visuomeninės paskirties ar kitas pastatas. Planuojama 220 kV EPL trasa kerta 307 žemės ūkio paskirties žemės sklypus, 4 miškų ūkio paskirties žemės sklypus, 17 kitos paskirties žemės sklypų. Iš viso kertami 328 žemės sklypai. Planuojamos Gižų TP teritorija (įskaitant ir privažiavimo kelius į TP) numatyta šešių žemės ūkio paskirties žemės sklypų ribose. Bendras planuojamos Gižų TP plotas su privažiavimo keliais sudaro iki 35,0 ha. Siekiant sumažinti/kompensuoti materialinius nuostolius, kurie galimi dėl ūkines veiklos apribojimų EPL apsaugos zonų ribose, žemės sklypams, patenkantiems į planuojamos 220 kV EPL apsaugos zoną, nustatomi servitutai sumokant kompensacijas žemės savininkams LR teisės aktų nustatyta tvarka.

Informacija apie PŪV poveikį nekilnojamosioms kultūros vertybėms

Pasirinktas 220 kV elektros perdavimo linijos koridorius žymesnio poveikio kultūros vertybėms neturės. Jo aplinkoje žinomos 25 registruotos įvairių rūšių kultūros vertybė, kurių artimiausia – Vidgirių kaimo antrosios senosios kapinės (22460)) nutolusi per 254 m ir lygiame melioruotame reljefe neišsiskiria. Joms elektros perdavimo linijos fizinės ir vizualinės žalos nepadarys. Vizualiai reikšmingesniais Kampinių piliakalnio (17321) ir kaimo kapinių (22022) atvejais, nuo EPL koridoriaus nutolusiais per 631 m ir 290 m, vizualinis jos poveikis sumažintas iki minimumo didesnėje koridoriaus dalyje šioje vietoje ELP tiesiant po žeme. Deivoniškių koplyčia ir šaltinis (Kalvarijos sav., Kalvarijos sen.) kultūros paveldui vertinimo ataskaitoje minimi kaip turintys tam tikrą istorinę – kultūrinę vertę, nors ir nesantys oficialiuose saugomų objektų sąrašuose (registre ir inventoriuje). Į Deivoniškių koplyčios ir stebuklingu laikomo šaltinėlio teritoriją, kuri neturi reglamentuojamos vizualinės apsaugos zonos, EPL nepatenka ir gali tapti tik akcentu kraštovaizdyje, kurio dominavimą mažins aplink esantys želdiniai ir reljefo pokytis.

Informacija apie PŪV poveikį visuomenės sveikatai

Artimiausi gyvenami pastatai nuo oro EPL koridoriaus Vilkaviškio r. sav. teritorijoje nutolę apie 196 m, Marijampolės sav. teritorijoje apie 85 m, o Kalvarijos sav. teritorijoje apie 98 m. Artimiausi gyvenami pastatai nuo požeminių kabelių EPL koridoriaus Kalvarijos sav. teritorijoje nutolę apie 44 m ir 55 m. Nuo planuojamos Gižų TP teritorijos gyvenamosios paskirties pastatai nutolę 276–722 m atstumu. Artimiausias visuomeninės paskirties objektas – Deivoniškių koplyčia – yra 26 m atstumu nuo oro EPL trasos koridoriaus.

Planuojamai 220 kV oro EPL įrengti, eksploatuoti ir aptarnauti formuojamas inžinerinis koridorius – 66,8 m pločio Vilkaviškio r., Marijampolės ir šiaurinėje Kalvarijos sav. teritorijos dalyje ir 30 m pločio 220 kV požeminių kabelių EPL pietinėje Kalvarijos sav. dalyje. Planuojamos 220 kV EPL trasos koridoriuose gyvenamosios ir visuomeninės paskirties ir kitų pastatų nėra.

PAV metu įvertintas galimas žemo dažnio (50 Hz) elektromagnetinių laukų (toliau – EML) poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Elektromagnetinio lauko stiprumas mažėja proporcingai didėjant atstumui nuo šaltinio, todėl už keliasdešimt metrų nuo aukštos įtampos linijų EML poveikis tampa nereikšmingas. Požeminės elektros linijos sukuria mažesnį EML poveikį dėl jų gylio ir ekranuojančių priemonių, todėl jų įtaka visuomenės sveikatai vertinama kaip nereikšminga.

Siekiant įvertinti galimą planuojamos 220 kV EPL bei planuojamos Gižų TP poveikį visuomenės sveikatai, analizuojami 330/110/10 kV Klaipėdos TP bei oro linijos EML matavimų rezultatai, juos palyginant su visuomenės sveikatos saugos teisės aktais nustatytomis leidžiamomis EML parametrų vertėmis. Ties esamos 330/110 kV Klaipėdos TP sklypo ribomis, 30 metrų atstumu nuo jų bei už 330 kV EPL apsaugos zonos ribos išmatuoti elektrinio ir magnetinio laukų intensyvumo parametrai neviršija Lietuvos higienos normoje HN 104:2011[1] nustatytų ribinių verčių, taikomų gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpoms bei gyvenamajai aplinkai.

Įvertinus atliktų EML matavimų rezultatus prie esamos 330/110 kV Klaipėdos TP ir 330 kV EPL (laikomos analogiškomis vertinamai infrastruktūrai), padaryta išvada, kad ties 220 kV EPL apsaugos zonos riba bei Gižų TP teritorijos riba elektromagnetinio lauko parametrai neviršys nustatytų ribinių verčių, taikomų gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpoms bei gyvenamajai aplinkai.

Siekiant įvertinti galimą planuojamos 220 kV oro EPL poveikį visuomenės sveikatai, išanalizuoti esamos 330 kV EPL oro linijos triukšmo matavimų rezultatai. Ties 330 kV EPL apsaugos zonos riba ir už jos ribų išmatuoti triukšmo lygiai (40,2 dBA po oro EPL ir 38,9 dBA 30 m atstumu nuo oro EPL) neviršija leidžiamus triukšmo ribinius dydžius (45 dBA) taikomus gyvenamajai bei visuomeninės paskirties pastatų aplinkai pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011^[2]. Atsižvelgiant į tai, planuojamos 220 kV oro EPL veiklos poveikis triukšmo aspektu laikytinas nereikšmingu.

Planuojamos Gižų TP teritorijoje triukšmą keliančius stacionarius įrenginius sudarys galios autotransformatoriai (5 vnt., kurių garso galia nuo 94 iki 100 dBA) ir šunto reaktoriai (3 vnt., kurių garso galia nuo 100 iki 112 dBA). Triukšmo sklaida Gižų TP analizuojamoje teritorijoje apskaičiuota naudojant CadnaA programinę įrangą. Pagal atlikto modeliavimo rezultatus prognozuojama, kad planuojamos Gižų TP įrenginių sukeliamas triukšmo lygis ties gyvenamosios paskirties aplinkos riba gali siekti 35,2–42,7 dBA, ties gyvenamosios paskirties pastato fasadu – 32,4–42,0 dBA, ties suplanuota teritorija – 38,0 dBA ir neviršys Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytų didžiausių leidžiamų ribinių dydžių (45 dBA).

Planuojamos Gižų TP gretimybėje yra esama 110 kV Gižų TP bei esama vėjo elektrinė. Pagal atlikto suminio triukšmo modeliavimo rezultatus prognozuojama, kad triukšmo lygis ties gyvenamosios paskirties aplinkos riba gali siekti 36,2–44,0 dBA, ties gyvenamosios paskirties pastato fasadu – 32,8–43,0 dBA, o ties suplanuotos teritorijos riba – 38,1 dBA ir neviršys Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytų didžiausių leidžiamų ribinių dydžių.

PŪV rizikos analizė

Ekstremalūs įvykiai eksploatacijos metu galintys turėti įtakos infrastruktūriniams objektams yra avarijos, susijusios su mechaniniu bokštų konstrukcijų ir laidų, kabelių pažeidimu, TP gedimais ir pan. Eksploatacijos laikotarpiu PŪV įtakoti galėtų ir meteorologiniai reiškiniai, kaip uraganai, stiprios liūtys, apledėjimas, potvyniai. Siekiant išvengti rizikos, PŪV metu bus naudojami maksimalias klimatinių sąlygų reikšmes atitinkantys įrenginiai, taip apsisaugant nuo galimų statybinių konstrukcijų deformacijų, galinčių iššaukti avarijas, griūtis, elektros srovės nuotėkio pavojų ar gaisrus. Statybų darbų metu bus laikomasi būtinųjų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nurodytų darbuotojų saugos ir sveikatos statybose taisyklėse.

Galimų avarijų metu poveikio išplitimas už TP sklypo ribų yra apribotas. Galimų incidentų rizikai ir neigiamam poveikiui mažinti numatoma po alyvą turinčiais įrenginiais įrengti naftos produktų surinkimo duobės su bortais, Gižų TP sklypą aptverti apsaugine tvora, ant tvoros ir vartų įrengti perspėjančius ir informuojančius ženklus; įrengti žaibosaugos įrangą, elektros linijų jungtys su TP projektuoti pastotės sklypo ribose; įrengti ne mažesnio kaip 3,5 m pločio privažiavimo kelią prie įrenginių Gižų sklypo ribose, tinkamą priešgaisrinės tarnybos automobiliams; Gižų TP teritorija stebėti vaizdo registratoriais ir įrengti signalizaciją.

6. Numatomos priemonės galimam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jį sumažinti, kompensuoti, atkurti tai, kas pažeista:

6.1. Iki veiklos vykdymo pradžios:

6.1.1. Priemonės „Natura 2000“ teritorijų ir saugomų teritorijų apsaugai: EPL koridoriaus vietos alternatyva parinkta taip, kad EPL nepatektų į „Natura 2000“ BAST Kalvarijos apylinkės (LTKAL0002).

6.1.2. Priemonės biologinės įvairovės apsaugai:

6.1.2.1. EPL trasų alternatyvos suformuotos taip, kad būtų išvengta EB svarbos natūralių buveinių kirtimo;

6.1.2.2. Už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis (iškertamą mišką) bus sumokama piniginė kompensacija, kuri įtraukiama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas, taip pat į Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą ir naudojama naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms priemonėms finansuoti;

6.1.2.3 Siekiant sumažinti neigiamą poveikį pelkių buveinėms, kurias kerta oro EPL, techninio projekto rengimo metu, pagal galimybes turi būti suplanuota, kad pelkės patektų tarp EPL atramų.

6.1.3. Priemonės kraštovaizdžio apsaugai: projektuojant oro EPL atvirų erdvių kraštovaizdyje pagal technines galimybes parenkamas optimalus atramų aukštis bei techniniai sprendimai, mažinantys atramų vizualumą. Nestatomos atramos pačiuose aukščiausiuose reljefo taškuose, upių slėnių viršutinėse briaunose.

6.1.4. Priemonės dėl materialinių nuostolių sumažinimo ir kompensavimo:

6.1.4.1. Žemės sklypams, patenkantiems į planuojamos 220 kV EPL apsaugos zoną, nustatomi servitutai sumokant kompensacijas žemės savininkams LR teisės aktų nustatyta tvarka bei nustatomi ūkines veiklos apribojimai EPL apsaugos zonų ribose;

6.1.4.2. Planuojamos Gižų TP teritorijos suformavimui bus atliekamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros teisės aktų nustatyta tvarka pagal parengtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba komercinių sandorių pagrindu susitarus su žemės sklypų savininkais;

6.1.4.3. Prieš pradedant statybos darbus žemės sklypų savininkai bus informuojami apie planuojamus darbus, jų vietą ir numatomus terminus. Tai leis žemės sklypų savininkams tinkamai planuoti savo veiklą ir spręsti, ar tam tikrose sklypo dalyse galima vykdyti augalų sodinimo ar kitus darbus.

6.2. Statybos vykdymo etape:

6.2.1. Priemonės „Natura 2000“ teritorijų ir saugomų teritorijų apsaugai:

6.2.1.1. Siekiant išvengti saugomų paukščių rūšių žūčių nuo EPL, Kalvarijos biosferos poligone ir tuo pačiu jame esančioje „Natura 2000“ PAST teritorijoje Kalvarijos apylinkės (LTKALB001) ir šių teritorijų artimoje aplinkoje (apie 4,77 km atstumu už biosferos poligono ir PAST ribų) EPL bus įrengiama klojant požeminį kabelį;

6.2.1.2. Siekiant užtikrinti PAST Kalvarijos apylinkės ir Kalvarijos biosferos poligone saugomų paukščių rūšių maitinimosi ir veisimosi buveinių apsaugą, EPL įrengimo darbai nebus vykdomi paukščių veisimosi laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki liepos 15 d. Jeigu, dėl tam tikrų PAV metu nenumatytų aplinkybių, darbus bus privaloma vykdyti laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki liepos 15 d., prieš pradedant požeminių kabelių EPL statybos darbus, biologinės įvairovės ekspertai (ornitologai) turės patikrinti visą numatomą kloti trasą ir turės būti nustatoma ar ten nėra saugomų jautrių rūšių (pievinių, nendrinių lingių, griežlių ar kitų paukščių rūšių) veisimosi buveinių. Darbai galės būti vykdomi tik tuo atveju, jei aplinkosaugos specialistai neidentifikuoja šių saugomų paukščių lizdų, neskraidančių jauniklių ar kitų veisimosi požymių EPL koridoriuje ir gretimoje aplinkoje bei nustatyta, kad saugomoms paukščių rūšims reikšmingas poveikis dėl statybos darbų nenumatomas;

6.2.1.3. EPL bus įrengiamas nekeičiant PAST Kalvarijos apylinkės ir Kalvarijos biosferos poligono teritorijos hidrologinio režimo;

6.2.1.4. Kalvarijos biosferos poligone saugomų natūralių pievų buveinių ir kitų natūralių pievų bei ganyklų apsaugai užtikrinti, numatyta darbų metu pažeistų EB svarbos pievų buveinių ir natūralių pievų ir ganyklų rekultivavimui negalės būti naudojamas atvežtinis gruntas; EB svarbos pievų buveinėse ir natūraliose pievose ir ganyklose vykdant pažeistos augalinės dangos atkūrimą, negalės būti naudojami nebūdingų prieš tai augusiai augalijai sėklų mišiniai, nedideli pažaidų plotai bus palikti savaiminiam atsikūrimui;

6.2.1.5. Kad būtų išvengta poveikio vandens ir pelkių ekosistemoms, susikirtimuose su paviršinio vandens telkiniais (Šešupe) ir PAST Kalvarijos apylinkės bei Kalvarijos biosferos poligone esančių pelkių ir griovių praėjimui, taikoma uždara kabelio įrengimo technologija;

6.2.1.6. Dėl vykdomų EPL įrengimo darbų kilus invazinių augalų rūšių pernešimo į PAST Kalvarijos apylinkės ir Kalvarijos biosferos poligoną ar išplatinimo jų viduje rizikai, bus imamasi prevencinių priemonių.

6.2.2. Priemonės biologinei įvairovei apsaugoti:

6.2.2.1. Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ištraukimo darbai visų grupių miškuose nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. Tuo pačiu laikotarpiu nevykdomi želdinių šalinimo ne miško žemėje darbai;

6.2.2.2. Miškuose užbaigus statybos darbus, rekultivuojant teritoriją buvusiuose miško plotuose pažaidas paliekamos savaiminiam atsikūrimui, neįsėjant nebūdingų žolių mišinių;

6.2.2.3. Žuvis trikdantys (povandeninį triukšmą ar vandens drumstumą keliantys) darbai upėse ir 25 m atstumu nuo jų krantų nebus vykdomi laikotarpiu nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., o upėse, įrašytose į Upių ir ežerų, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą ir Upių ir ežerų, potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo“ – laikotarpiais nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d. ir nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 31 d.;

6.2.2.4. Raudonpilvių kūmučių apsaugai raudonpilvių kūmučių nerštavietėse, esančiose EPL trasoje, statybos darbai nebus vykdomi pavasario–vasaros laikotarpiais, kuomet vyksta šių varliagyvių nerštas. Šių varliagyvių nerštaviečių apsaugai, požeminės kabelių linijos uždaras kabelių įrengimo būdas taikomas nuo varliagyvių veisimosi vietų ne arčiau šių atkarpų (geografinės koordinatės LKS 94 sistemoje): nuo 442474, 6019996 iki 442507, 6020017; nuo 442797, 6020207 iki 442937, 6020298. Vykdant darbus netoli kanalo (koordinatėse 443760, 6020970), kuriame aptikta raudonpilvių kūmučių veisimosi vieta, nepažeidžiamas jo hidrologinis režimas – tranšėja įrengiama 5 m atstumu nuo kanalo viršutinės altitudės;

6.2.2.5. Vykdomos ataskaitos 2.10.3.1 lentelėje numatytos paukščių apsaugos priemonės. Papildomai perinčių paukščių apsaugai numatytos poveikio mažinimo ir prevencijos priemonės:

- perinčių paprastųjų medšarkių, paprastųjų pempių apsaugai biologinės įvairovės ekspertai vykdys darbų priežiūrą ir lizdų paiešką, jeigu darbai bus vykdomi nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d.;

- nendrinių lingių veisimosi vietos apsaugai nebus įrengiamos oro linijos atramos šlapynėje;

- paprastųjų suopių apsaugai miškų kirtimo darbai nebus vykdomi nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d.;

- skraidančių, sankaupos formuojančių ir besiveisiančių paukščių apsaugai numatytose oro linijos atkarpose įrengiamos laidų matomumą didinančios priemonės – ryškiaspalvės spiralės, o tam tikrose atkarpose papildomai įrengiami pakabukai (detali informacija ataskaitos 2.10.3.1 lentelėje);

6.2.2.6. Siekiant išvengti galimo statybos darbų poveikio pievų ir ganyklų buveinei, esančiai Gižų TP teritorijoje, buveinės teritorija bus aptverta laikinomis atitvaromis, kad išvengti atsitiktinio išvažinėjimo;

6.2.2.7. Atsižvelgiant į tai, kad pelkės yra jautrios net ir nedideliems grunto suspaudimams ar paviršinio vandens srautų pokyčiams, siekiant išvengti pelkių grunto struktūros pažeidimo ir hidrologinio režimo pokyčių:

- atramų pamatai ir statybai reikalinga infrastruktūra bus ne mažesniu nei kaip 30–50 m atstumu nuo pelkių. Statybos technika bus laikoma ne arčiau kaip 50 m nuo pelkės;

- laikinieji keliai bus tiesiami tik sausose vietose, vengiant pelkės pakraščių;

- darbai vykdomi sausuoju metų laiku (pvz., žiemą, kai pelkė įšalusi), kad būtų sumažintas grunto suslėgimas ir pažeidimai;

- technikos judėjimas pelkėje draudžiamas, išskyrus atvejus, kai įrengtos specialios platformos;

- siekiant sumažinti neigiamą poveikį pelkių buveinėms, kurias kerta požeminių kabelių EPL, taikoma uždaro kabelių įrengimo būdo technologija;

6.2.2.8. Neįrengiami arčiau kaip 50 m nuo pelkių ir šlapynių, paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostuose, natūraliose pievose ir ganyklose, EB svarbos natūraliose buveinėse, saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse laikini privažiavimo keliai, statybinės technikos, automobilių stovėjimo laikinos aikštelės, statybinių vagonėlių, statybinių medžiagų, statybinių atliekų, nukasto dirvožemio sandėliavimo vietos;

6.2.2.9. Siekiant išvengti reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, susijusio su galimu Sosnovskio barščio platinimu, iki darbų pradžios bus sudaromas rūšies gausos reguliavimo ir naikinimo veiksmų planas bei taikomos poveikio mažinimo priemonės:

- prieš darbų pradžią sudaromas invazinės rūšies paplitimo žemėlapis, pažymint Sosnovskio barščio užimamus plotus;

- invazinė rūšis bus naikinama mechaniniais būdais, vengiant herbicidų dėl artumo vandeniui;

- Sosnovskio barščio naikinimas bus pradedamas prieš PŪV darbų vykdymą. Invazinės rūšies naikinimo darbai pradedami ne vegetacijos metu (pvz., ankstyvą pavasarį ar vėlų rudenį). Naikinimo būdai: šaknų pakirtimas, mulčiavimas, šienavimas;

- įrengiamos apsauginės barjerinės juostos tarp darbų zonos ir Sosnovskio barščio augavietės;

- technikos judėjimas griežtai kontroliuojamas, draudžiant važinėti per Sosnovskio barščio augavietes;

- asmenys, dirbantys Sosnovskio barščiu apaugusioje teritorijoje, privalės turėti šiam darbui tinkamas asmenines apsaugos priemones.

6.2.3. Priemonės kraštovaizdžio apsaugai:

6.2.3.1. Siekiant išsaugoti ypač saugomą šalies kraštovaizdį nuo reikšmingo poveikio ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo areale Vištyčio–Kalvarijos kalvynas, EPL bus įrengiama klojant požeminį kabelį;

6.2.3.2. Bus rekultivuojamos teritorijos, kurios buvo pažeistos EPL atramų aikštelėse, taip pat požeminio kabelio linijos tiesimo darbų zonoje po statybos, sandėliavimo ar transportavimo veiklų.

6.2.4. Priemonės vandens apsaugai:

6.2.4.1. Siekiant išvengti galimų statybos darbų poveikio paviršinio vandens telkiniams, oro EPL atramos, statybinės technikos aikštelės ir laikini privažiavimo keliai nebus įrengiami vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose ir arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio kranto;

6.2.4.2. Tiesiant EPL kabelius per vandens telkinius, numatoma uždaro kabelio įrengimo technologija. Jei dėl techninių priežasčių uždaro klojimo būdas nebūtų įmanomas, tiesiant požeminių kabelių EPL per Šešupę atviru būdu, atsižvelgiama į žuvų nerštinės migracijos ir neršto laiką ir darbai nebus vykdomi nuo kovo 15 d. iki birželio 15 d. (siekiant sumažinti poveikį karpinių šeimos žuvims);

6.2.4.3. Planuojamos Gižų TP teritorijoje buitinių ir paviršinių nuotekų valymui prieš išleidžiant į gamtinę aplinką įrengiami buitinių ir paviršinių nuotekų valymo įrenginiai.

6.2.5. Priemonės oro taršai sumažinti: statybos darbų metu, tuo laikotarpiu, kai oro sąlygos gali sąlygoti dulkėtumą, statybines atliekos išvežamos tiktai uždarose transporto priemonėse – atviras atliekas vežti draudžiama; siekiant sumažinti dulkėjimą keliuose šalia gyvenamųjų teritorijų sausuoju laikotarpiu, kai yra fiksuojamas padidėjęs dulkėtumas, keliai bus laistomi; automobilių ratai prieš išvažiuojant iš statybos teritorijos bus valomi ir plaunami.

6.2.6. Priemonės dirvožemio apsaugai: Oro EPL atramų pamatų aikštelėse ir požeminių kabelių EPL tranšėjos vietoje prieš atliekant žemės kasimo darbus, derlingas dirvožemio sluoksnis bus nukastas ir atskirai saugomas, o baigus žemės kasimo darbus – grąžintas atgal į pažeistą plotą, atstatant buvusią teritorijos būklę. Baigus darbus, rekomenduojamas mechaniškai pažeisto (suspausto) dirvožemio atstatymas sekliai suariant.

6.2.7. Priemonės kultūros paveldo apsaugai:

6.2.7.1. Numatomi archeologiniai žvalgymai (Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“ 7.8 papunktis) statybos metu atliekant žemės kasimo darbus požeminių kabelių EPL tiesimo vietoje ir transformatorių pastotės teritorijoje;

6.2.7.2. Numatomi žvalgomieji archeologiniai tyrimai (Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“ punktas 19.2.2) tiesiant požeminių kabelių EPL per Šešupę iki 200 m atstumu nuo upės vagos kabelio tiesimo zonoje (žemės kasimo darbų vietose), kur upės krantuose (daugumoje kairiajame krante) yra tikimybė aptikti senųjų gyvenviečių liekanas;

6.2.7.3. Vykdant EPL atramų ir požeminio kabelio įrengimo darbus susijusius su žemės kasimu, jeigu būtų atrasta archeologinių radinių, apie tai bus pranešama savivaldybės paveldosaugos padaliniui, kuris informuoja Kultūros paveldo departamentą.

6.2.8. Priemonės, padėsiančios išvengti poveikio visuomenės sveikatai: triukšmo mažinimo užtvarų (laikinų ar mobilių) įrengimas; statybos darbų laiko apribojimas ar grafikų koregavimas, siekiant išvengti triukšmo piko metu; triukšmą slopinančių technologinių sprendimų taikymas; vietos bendruomenės informavimas apie numatomus triukšmingus darbus.

6.2.9. Priemonės dėl materialinių nuostolių sumažinimo ir kompensavimo:

6.2.9.1.  Baigus statybos darbus, rangovas sutvarkys teritorijas ir žemės ūkio naudmenas taip, kad jos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį, taip pat atlyginami žemės savininkams ar žemės naudotojams nuostoliai, padaryti atliekant statybos darbus;

6.2.9.2. Tuo atveju, jeigu statybos metu būtų pažeidžiama (sugadinama) esamų kelių danga, rangovas įpareigojamas sugandintus kelius atstatyti;

6.2.9.3. Statybos metu pažeistos esamos melioracijos sistemos bus atstatomos pagal atskirai parengtą melioracijos sistemų pertvarkymo ir atstatymo projektą;

6.2.9.4. Jeigu statybos darbų metu kiltų poreikis naudotis privačiomis teritorijomis privažiavimui, medžiagų sandėliavimui ar kitai veiklai, šios vietos bus iš anksto suderinamos su sklypų savininkais, susitariant dėl galimų kompensacijų su žemės sklypų savininkais, atlyginant padarytus nuostolius, jei tai būtų reikalinga.

6.2.10. Rizikos lygio mažinimo priemonės:

6.2.9.1. Siekiant sumažinti paliktų nuo karo sprogmenų keliamą riziką, tranšėjų kasimo metu PŪV vystytojas, atsižvelgs į sprogmenų rizikos žemėlapį ir rekomenduojamas prevencines priemones: planuojamas trasas patikrinti metalo ieškikliais, atlikti darbuotojų ir rangovų instruktavimą dėl darbų saugos ir veiksmų aptiktus sprogmenis ir pan.;

6.2.9.2. Statybos metu bus perspėjantys ženklai, laikini tranšėjų užtvėrimai, naktinis apšvietimas;

6.2.9.3. Statybos metu siekiant sumažinti riziką pašaliniams asmenims (atsitiktiniams praeiviams ar transportui) ir gyvūnijai, bus taikomi darbų organizaciniai sprendimai, tokie kaip požeminių kabelių tranšėjų užkasimas, iškirstų krūmų ar medžių sutvarkymas ar išvežimas per įmanomai kuo greitesnį terminą.

6.3. Veiklos vykdymo etape:

6.3.1. Priemonės „Natura 2000“ teritorijų ir saugomų teritorijų apsaugai: Vykdant EPL trasos priežiūros darbus eksploatacijos metu, reikšmingam poveikiui saugomoms paukščių rūšims išvengti PAST Kalvarijos apylinkės ir Kalvarijos biosferos poligono ribose, taikomos poveikio mažinimo priemonės:

- požeminių kabelių EPL koridoriuje šienavimas vykdomas po liepos 15 d.;

- EPL trasos priežiūrai nenaudojami pesticidai (įskaitant herbicidus);

- Dėl vykdomų EPL trasos priežiūros darbų kilus invazinių augalų rūšių pernešimo į PAST Kalvarijos apylinkės ir Kalvarijos biosferos poligoną ar išplatinimo jų viduje rizikai, bus imamasi prevencinių priemonių;

6.3.2. Priemonės biologinės įvairovės apsaugai: vykdomos ataskaitos 2.10.3.1 lentelėje numatytos paukščių apsaugos priemones bei ataskaitos 2.15.1. lentelėje numatytos poveikio mažinimo priemonės. Taip pat paprastųjų pelėsakalių apsaugai bus įrengtas vienas inkilas ant artimiausios įrengiamos oro linijos atramos. Aukštis ir vieta parenkama vertinant konstrukcijas ir sąlygą, kad paukščių išmatos (agresyvi medžiaga neigiamai veikianti metalą) neturi patekti ant metalinių konstrukcijų. PŪV teritorijoje bent 2 metus stebimas Sosnovskio barščio ataugimas ir naikinami nauji augalai;

6.3.3.  Tris metus po oro EPL įrengimo vykdomas nuo EPL žuvusių paukščių monitoringas įdiegtų laidų vizualumo didinimo priemonių veiksmingumui įvertinti ir, esant poreikiui, numatytų priemonių tikslinimui.

Kitos planuojamos poveikį mažinančios priemonės ir platesnė informacija apie šių priemonių taikymą pateikiama ataskaitos 2.15.1. lentelėje.

7. Trumpas aplinkos stebėsenos (monitoringo) priemonių aprašymas, jei taikoma

Monitoringas bus vykdomas pagal monitoringo planą, nurodytą ataskaitos 2.17 skyriuje „Stebėsena ir monitoringas“. Įdiegtų laidų vizualumo didinimo priemonių veiksmingumo įvertinimui ir esant poreikiui, numatytų priemonių tikslinimui, po oro EPL įrengimo bent trejus metus bus vykdoma nuo EPL žuvusių paukščių stebėsena (monitoringas).

8. Poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų apibendrinimas

8.1. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2025-10-30 raštu Nr. SD-2316 pritarė ataskaitai ir PŪV.

8.2. Marijampolės savivaldybės administracija 2025-11-13 raštu Nr. SA-12027 (12.24E) pritarė ataskaitai ir PŪV.

8.3. Kalvarijos savivaldybės administracija 2025-11-21 raštu Nr. IS-1886 (4.15 E) pritarė ataskaitai ir PŪV.

8.4. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Marijampolės departamentas 2025-11-20 raštu Nr. (4-21 14.1.2Mr)2-46677 pritarė ataskaitai ir PŪV.

8.5. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus – Marijampolės teritorinis skyrius 2025-11-21 raštu Nr. 2AM-1171-(9.38-AM E) pritarė ataskaitai ir PŪV.

8.6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2025-11-07 raštu Nr. 9.4-2-1212 /2025(11.2.111 E) pritarė ataskaitai ir PŪV.

8.7. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2025-12-18 raštu Nr. V3-2001 pritarė ataskaitai ir PŪV.

8.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-12-19 raštu Nr. 21-14-2659 pritarė ataskaitai ir PŪV.

9. Visuomenės informavimas ir dalyvavimas

Aplinkos apsaugos agentūroje (toliau – Agentūra) gautas pranešimas apie PAV pradžią visuomenei paskelbtas 2025-06-10.

Informacija apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita paskelbta: Agentūros interneto svetainėje (2025-09-15); Marijampolės sav. administracijos skelbimų lentoje (2025-09-12) ir savivaldybės tinklapyje (2025-09-15); Marijampolės sav. Mokolų sen. skelbimų lentoje (2025-09-11); Kalvarijos sav. skelbimų lentoje (2025-09-15) ir savivaldybės tinklapyje (2025-09-15); Kalvarijos sav. Liubavo ir Kalvarijos sen. skelbimų lentose (2025-09-12); Vilkaviškio r. sav. skelbimų lentoje (2025-09-15) ir savivaldybės tinklapyje (2025-09-15); Vilkaviškio r. sav. Gižų sen. skelbimų lentoje (2025-09-15); Vilkaviškio r. sav., Marijampolės sav. ir Kalvarijos sav. regioniniame laikraštyje „Suvalkietis“ (2025-09-12 popierinėje versijoje ir 2025-09-15 elektroninėje versijoje); Vilkaviškio r. sav. laikraštyje „Santaka“ (2025-09-12 popierinėje versijoje ir 2025-09-12 elektroninėje versijoje); PAV dokumentų rengėjo interneto svetainėje (2025-09-12); PŪV organizatoriaus interneto svetainėje (2025-09-11).

Viešas visuomenės supažindinimas su ataskaita įvyko hibridiniu būdu 2025-10-14 12 val. Kalvarijos sav. administracinėse patalpose (Laisvės g. 2, Kalvarija) ir internetinės vaizdo transliacijos būdu. Visuomenės atstovai dalyvavo viešame visuomenės supažindinime su ataskaita, pateikė klausimus ir išgirdo atsakymus. Parengtas ataskaitos pristatymo visuomenei (viešo susirinkimo) protokolas.

Agentūra savo tinklalapyje https://aaa.lrv.lt informaciją visuomenei apie gautą ataskaitą paskelbė 2026-01-06. Per nustatytą terminą Agentūra iš suinteresuotos visuomenės pasiūlymų dėl ataskaitos ir PŪV poveikio aplinkai negavo.

10. Tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, jei taikoma

Aplinkos ministerija 2025-06-19 raštu Nr. D8(E)-2546 nurodė, kad nėra poreikio taikyti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Planuojama nauja elektros perdavimo tinklo infrastruktūra – „Harmony Link sausumos jungtis“ tarp Lietuvos ir Lenkijos – bus vykdoma dviejų valstybių teritorijoje. PŪV įgyvendinimas neturės neigiamo poveikio Lenkijos valstybei, priešingai – elektros perdavimo jungtis su Lietuva sustiprins Lenkijos elektros energijos infrastruktūrą, padidins tinklo stabilumą, patikimumą, ypač Šiaurės rytų Lenkijos regione.

Sienos kirtimo taškas yra nutolęs apie 6,02 km nuo Lenkijos teritorijoje esančios „Natura 2000“ teritorijos Jelenevo BAST (PLH200001). Atstumas nuo planuojamos 220 kV EPL iki Lenkijos teritorijoje esančios „Natura 2000“ teritorijos Šešupės slėnio BAST (lenk. Dolina Szeszupy PLH 200016) yra apie 5,04 km atstumas. Dėl pakankamo atstumo, PŪV poveikis šioms saugomoms nenumatomas.

Ties Lietuvos–Lenkijos valstybine siena augančiame miške atsiras proskyna EPL trasos įrengimui, kurioje bus iškertamas miškas ir miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis. Poveikis dėl miško iškirtimo gali būti reikšmingas vertinant lokaliai Lietuvos teritorijoje.

Artimiausios pavienės sodybos Lenkijos teritorijoje nutolusios nuo Lietuvos–Lenkijos sienos kirtimo taško daugiau nei 1 km, todėl poveikio visuomenės sveikatai Lenkijos teritorijoje nenumatoma.

11. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu:

11.1. Pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025-12-18 raštu Nr. V3-2001 pateiktą siūlymą: EPL eksploatavimo metu, įdiegtų laidų vizualumo didinimo priemonių veiksmingumo įvertinimui ir esant poreikiui dėl priemonių tikslinimo, po oro EPL įrengimo bent trejus metus turi būti vykdoma nuo EPL žuvusių paukščių stebėsena pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-16 įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą ir su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos bei Agentūra suderintą monitoringo programą.

11.2. Pagal Marijampolės savivaldybės administracijos 2025-11-13 raštu Nr. SA-12027 (12.24E)  pateiktą siūlymą, apie bet kokius reikšmingus projekto sprendinių pakeitimus savivaldybės administracija turi būti informuojama iš anksto.

11.3. Vykdomos veiklos metu paaiškėjus, kad daromas didesnis poveikis aplinkai už ataskaitoje pateiktus arba teisės aktuose nustatytus rodiklius, veiklos vykdytojas privalės nedelsiant taikyti papildomas poveikį aplinkai mažinančias priemones arba mažinti veiklos apimtis / nutraukti veiklą.

11.4. PŪV organizatorius privalo savo lėšomis įgyvendinti ir vykdyti ataskaitoje ir šio sprendimo 6 punkte numatytas priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti.

12. motyvai, kuriais remtasi priimant sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

12.1. Ataskaitą nagrinėję PAV subjektai: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, Marijampolės savivaldybės administracija, Kalvarijos savivaldybės administracija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus – Marijampolės teritorinis skyrius, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pritarė ataskaitai ir PŪV.

12.2. Didžiausias galimas PŪV poveikis kraštovaizdžiui siejamas su vizualine kraštovaizdžio tarša. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano vizualinio estetinio potencialo zonavimą, planuojama EPL patenka į diferencijuoto estetinio potencialo teritorijas (V0H3-c, V1H3-d, V2H3-b, V3H2-b), kintančias nuo labai žemo iki ypač svarbaus ir saugotino. Dalis trasos kerta Vištyčio-Kalvarijos kalvyną, kuris yra laikytinas kaip ypač saugoma šalies vizualinio estetinio potencialo vietovė. Oro EPL technologinis sprendinys yra numatomas žemo estetinio potencialo kraštovaizdyje, kuriame vyrauja pavienės vertikalios dominatės arba jau urbanizuotų gyvenviečių ir miestelių akcentai, todėl oro EPL tiesimo per urbanizuotą kraštovaizdį įtaka natūraliam kraštovaizdžiui ir gamtiniam karkasui bus minimali – atsiras antropogeniniai dariniai, kurie dominuojančio kraštovaizdžio tipo nepakeis. Artimiausias esantis kraštovaizdžio panoramos apžvalgos taškas/regykla nuo oro EPL atramų nutolęs apie 8 km ir nepatenka į atramų vizualinio dominavimo zoną. Vištyčio-Kalvarijos kalvyne numatoma požeminių kabelių EPL, todėl vizualinis poveikis vietos kraštovaizdžiui nenumatomas. Atsižvelgiant į planuojamą hibridinės EPL technologijos principą, kuriame sujungiami antžeminiai (oro) ir požeminiai kabelių linijų sprendiniai bei gretimybėje esančias vietos kraštovaizdžiui svarbias teritorijas ir vertybes, galimas tik nereikšmingas, laikinas ir lokalus poveikis kraštovaizdžiui. Už EPL inžinerinio koridoriaus (apsaugos zonos) ribų gamtiniai kraštovaizdžio komponentai liks nepakitę, todėl poveikis kraštovaizdžio vaizdingumui, natūralumui ir įvairovei bus nereikšmingas.

12.3. Planuojama 220 kV EPL trasa patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ PAST Kalvarijos apylinkės teritoriją, tačiau į šią teritoriją patenkanti EPL trasos dalis bus įrengiama požeminių kabelių klojimo būdu (tai pat 4,77 km už šios teritorijos). Dėl numatomos įrengti požeminių kabelių EPL, PAST Kalvarijos apylinkės teritorijoje neatsiras kliūčių, dėl kurių šioje saugomoje teritorijoje saugomų paukščių rūšių – nendrinių ir pievinių lingių ar griežlių individai galėtų susižaloti ar žūti, todėl neigiamo poveikio šioms rūšims nenumatoma. Šios rūšys susijusios su atviru kraštovaizdžiu ir atviromis buveinėmis, kur maitinasi ir veisiasi, todėl įrengiamas 30 m pločio kabelio linijos koridorius, kuriame bus kertami medžiai ir krūmai tik padidins potencialių buveinių minimoms rūšims. Atsižvelgiant į numatomas taikyti poveikio mažinimo priemones, poveikis Kalvarijos apylinkės PAST bus nereikšmingas. „Natura 2000“ BAST Kalvarijos apylinkės teritorijoje 220 kV EPL statyba nebus vykdoma, todėl reikšmingas poveikis nenumatomas. Kalvarijos biosferos poligono teritorijoje įrengiant požeminių kabelių EPL, išsaugomas agrarinis kraštovaizdis ir jame esanti ekosistema, o statybos metu poveikis bus minimalus ir laikinas.

12.4. 220 kV EPL trasa nebus tiesiama per EB svarbos buveinių teritorijas, todėl dėl PŪV įgyvendinimo nei statybos, nei eksploatacijos laikotarpiu reikšmingas poveikis nenumatomas. Planuojama EPL nekerta natūralių pievų ir ganyklų. Laikinas nereikšmingas poveikis galimas statybų metu greta Gižų transformatorių pastotės esančiai natūralių pievų ir ganyklų buveinei, tačiau pritaikius poveikio mažinimo priemones (buveinė atitveriama laikinomis atitvaromis statybos metu), poveikis nenumatomas. Planuojamos EPL penkiose vietose kerta pelkes, todėl vykdant statybos darbus, siekiant išvengti galimo poveikio pelkių buveinėms bus taikomos poveikio mažinimo priemones, todėl PŪV poveikis pelkių buveinėms bus trumpalaikis ir nereikšmingas.

12.5. Planuojama 220 kV EPL trasa kerta IV grupės ūkinio miško sklypus. Keliose vietose EPL trasa 0,9274 ha plote kerta savaiminius medynus ne miško žemėje. Vykdant statybos darbus, EPL inžinerinio koridoriaus ribose bus iškertami medžiai ir krūmai, nukasant/nustumiant derlingą dirvožemio sluoksnį sunaikinama miško augmenija, paklotė. EPL koridoriaus ribose 3,49009 ha ploto miško žemė bus paverčiama kitomis naudmenomis vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis ir miškas nebus atkuriamas. Tačiau užbaigus statybos darbus, po rekultivacijos šiose teritorijose galės įsikurti ekotoninės miško laukymių ir pamiškių bendrijos. Už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis (iškertamą mišką) bus sumokama piniginė kompensacija, kuri galės būti naudojama naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti.

12.6. Pagal PAV metu atliktus lauko tyrimų metu surinktus duomenis detaliai įvertintas galimas PŪV poveikis biologinei įvairovei ir nustatyta, kad pritaikius numatytas priemones galimam reikšmingam neigiamam poveikiui išvengti, jį sumažinti, kompensuoti, atkurti tai, kas pažeista, PŪV nedarys reikšmingo neigiamo poveikio biologinei įvairovei.

12.7. PŪV nepatenka į Kultūros vertybių registre registruotų objektų ir vietovių teritorijas bei kultūros vertybių apsaugos zonas, todėl tiesioginės įtakos kultūros paveldo objektams neturės ir nepažeis jų vertingųjų savybių. EPL aplinkoje žinomos 25 registruotos įvairių rūšių kultūros vertybės, nutolusios nuo PŪV vietos mažiausiai 254 m atstumu ir joms EPL fizinės ir vizualinės žalos nepadarys. Vizualiai reikšmingesniais Kampinių piliakalnio ir kaimo kapinių atvejais (nutolusiais per 631 m ir 290 m) vizualinis EPL poveikis sumažintas iki minimumo didesnėje koridoriaus dalyje šioje vietoje EPL tiesiant po žeme. Į Deivoniškių koplyčios ir stebuklingu laikomo šaltinėlio teritoriją, kuri neturi reglamentuojamos vizualinės apsaugos zonos, EPL nepatenka ir gali tapti tik akcentu kraštovaizdyje, kurio dominavimą mažins aplink esantys želdiniai ir reljefo pokytis.

12.8. Biologiniame buitinių nuotekų valymo įrenginyje išvalytos buitinės nuotekos, paviršinės nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, išvalytos paviršinių nuotekų valymo įrenginyje bei švarios valymo nereikalaujančios (nuo stogų ir švarių teritorijų) paviršinės nuotekos išleidžiamos į gamtinę aplinką atitiks nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką keliamus reikalavimus. Įgyvendinus numatytas poveikio vandeniui mažinimo priemones, reikšmingo poveikio paviršiniams vandens telkiniams ar požeminiam vandeniui dėl PŪV nei statybos, nei eksploatavimo laikotarpiu nenumatoma.

12.9. PŪV statybos metu galimas poveikis aplinkos orui iš mobilių ir neorganizuotų aplinkos oro taršos šaltinių, tačiau poveikis bus laikinas ir reikšmingo poveikio aplinkos oro kokybei neturės. Oro užterštumo rodikliai išliks artimi santykinai švarių kaimiškųjų vietovių aplinkos oro teršalų vidutinių metinių koncentracijų vertėms.

12.10. Planuojamos 220 kV EPL ir Gižų TP elektromagnetinių laukų lygiai vertinti pagal atliktus matavimus ir duomenis iš analogiškų objektų (esamos 330/110/10 kV Klaipėdos TP bei oro linijos) ir nustatyta, kad planuojamos 220 kV EPL ir Gižų TP elektromagnetinio lauko poveikis visuomenės sveikatai neviršys Lietuvos higienos normoje HN 104:2011 nustatytų ribinių verčių, taikomų gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpoms bei gyvenamajai aplinkai, todėl poveikis visuomenės sveikatai šiuo aspektu nėra numatomas.

12.11. Triukšmo lygiai ties planuojamos 220 kV EPL apsaugos zona vertinti remiantis triukšmo matavimais prie analogiškos, panašios įrangos ir apkrovos elektros linijos (esamos 330 kV EPL). Ties esama 330 kV EPL apsaugos zonos riba ir už jos ribų išmatuoti triukšmo lygiai (40,2 dBA po oro EPL ir 38,9 dBA 30 m atstumu nuo oro EPL) neviršija leidžiamus triukšmo ribinius dydžius (45 dBA) taikomus gyvenamajai bei visuomeninės paskirties pastatų aplinkai pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011. Atsižvelgiant į tai, planuojamos 220 kV oro EPL veiklos poveikis triukšmo aspektu laikytinas nereikšmingu. Gižų TP triukšmo poveikis įvertintas matematinio modeliavimo būdu. Planuojamos Gižų TP triukšmo modeliavimo rezultatai parodė, kad triukšmo lygis ties gyvenamosios paskirties aplinkoje bei suplanuotoje teritorijoje gali siekti iki 42,7 dBA (suminis triukšmo lygis iki 44 dBA) ir neviršys Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytų didžiausių leidžiamų ribinių dydžių (45 dBA). Neigiamas poveikis visuomenės sveikatai triukšmo aspektu nenumatomas.

12.12. Planuojamos 220 kV EPL įrengimas numatytas atsižvelgiant į esamas ir suplanuotas gyvenamąsias teritorijas. Žemės sklypams, patenkantiems į planuojamos 220 kV EPL apsaugos zoną, bus nustatomi servitutai, o žemės sklypų savininkams ar žemės naudotojams numatomos kompensacijos, siekiant sumažinti materialinius nuostolius.

13. Alternatyva (-os), kurioms pritariama ar nepritariama, jeigu ataskaitoje nagrinėtos alternatyvos

Pagal ataskaitoje pateiktus duomenis, ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektui „Harmony Link sausumos jungtis“ įgyvendinti optimali yra V vietos alternatyva, sudaryta iš skirtingų EPL technologinių alternatyvų atskirose atkarpose (oro EPL atkarpoje C – D – F – E‘, kabelio EPL atkarpoje E‘-E-E2-B) bei Gižų TP1 vietos alternatyva su EPL užvedimo atkarpa C-Gižų TP1.

14. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pobūdis

Išnagrinėjus ir įvertinus ataskaitą, remiantis PAV subjektų išvadomis, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir vadovaujantis PAV įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priimamas sprendimas: PŪV – ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link sausumos jungtis“ statyba, įvykdžius šio sprendimo 6 ir 11 dalių priemones ir sąlygas, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus.

Pagal ataskaitoje pateiktą informaciją, naudojant poveikį aplinkai mažinančias priemones ir vykdant sprendimo 11 punkte nustatytas sąlygas, PŪV įgyvendinimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms, biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui ir šių elementų tarpusavio sąveikai; PŪV sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai; reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai dėl PŪV ekstremaliųjų įvykių ir situacijų rizikos.

15. Sprendimas priimtas pagal šią poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą

Sprendimas dėl PŪV poveikio aplinkai yra priimtas pagal pateiktą ataskaitą, kuri yra šio sprendimo sudedamoji dalis ir yra paskelbta Agentūros tinklalapyje https://aaa.lrv.lt/  nuorodoje Veiklos sritys > Poveikio aplinkai vertinimas (PAV)> 2026 metai > 9. Informacija apie priimtus sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai 2026 m.

16. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai apskundimo tvarka

Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo arba įteikimo dienos pasirinktinai gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai (A. Goštauto g. 12-100, 01108 Vilnius) ar jos teritoriniam padaliniui (Kauno apygardos skyrius, Laisvės al. 36, 44240 Kaunas; Klaipėdos apygardos skyrius, J. Janonio g. 24, 92251 Klaipėda; Panevėžio apygardos skyrius, Respublikos g. 62, 35158 Panevėžys; Šiaulių apygardos skyrius, Dvaro g. 81, 76299 Šiauliai) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų administraciniam teismui (Vilniaus rūmai, Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius; Kauno rūmai, A. Mickevičiaus g. 8A, 44312 Kaunas; Klaipėdos rūmai, Galinio Pylimo g. 9, 91230 Klaipėda; Šiaulių rūmai, Dvaro g. 80, 76298 Šiauliai; Panevėžio rūmai, Respublikos g. 62, 35158 Panevėžys arba per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta.

[1] Lietuvos higienos norma HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“, patvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-552 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 104:2011).

[2] Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 33:2011).