Kaip kreiptis? Kreipinio vartojimo atmintinė

Kad kultūringo ir nuoširdaus bendravimo pagrindas yra mandagumas ir tolerancija, žinome visi. Tačiau nekart teko stebėti, kai žmonės jaučiasi nepatogiai, nežinodami, kaip derėtų kreiptis, ypač į aukštas pareigas užimančius asmenis.  Kada dera kreiptis tu, kada – jūs, o kada kitokio tinkamo kreipinio vertėtų paieškoti?

Kreipinių raiška ir įvairovė

Kreipinį reiškiame tik šauksmininko linksniu. Lietuvių kalboje atskirą šauksmininko formą turi tik vienaskaita (daugiskaitos šauksmininkas sutampa su vardininku).

Kai vienaskaitos vardininkas turi galūnę -as, šauksmininkas turi -e (vilkas – vilke, sakalas – sakale), o vėjas, ir žodžiai su priesaga -ėj- (siuvėjas, griovėjas, pjovėjas) bei turintys galūnes -(i)us (alus, dangus, sodžius) turi šauksmininką su galūne -(i)au: vėjau, siuvėjau, griovėjau, pjovėjau, alau, dangau, sodžiau.

Jei vienaskaitos vardininko galūnės -ias, -ys, šauksmininko – -y (svečias – svety, gaidys – gaidy), jeigu vardininko galūnė -is, šauksmininko yra -i (brolis – broli, peilis – peili) arba -ie (pilis – pilie, angis - angie).

Tačiau būtina įsidėmėti, kad tikriniai daiktavardžiai (vardai ir pavardės) vienaskaitos vardininke turintys galūnes -as, šauksmininke vartojami su galūne -ai: pavyzdžiui, į Joną Vilką kreipsimės Jonai Vilkai (ne Jone Vilke!), į Aloyzą Sakalą – Aloyzai Sakalai (ne Aloyze Sakale!). Tikrinių vardų ir pavardžių su vardininko galūnėmis -is, -ys, -us, -ius šauksmininko linksnis toks pat kaip ir bendrinių: pone Taruli – bičiuli, pone Lingy – būry, pone Rimkau – žmogau, pone Burnočiau – sodžiau.

Kreipiantis pavarde į sutuoktinių porą, negalima pamiršti, kad vartojama kuopinė daugiskaita: Turūtai (vns. Turūta, Turūtas), Balniai (vns. Balnis, Balnys), Gerviai (vns. Gervė, Gervis, Gervys). Tariant kirčiuojamas paskutinis pavardės skiemuo. Taigi, rašydami sveikinimą ar kvietimą, kreipkimės taip: Gerbiamieji Turūtai, mielieji Daukšai, brangieji Lingiai ir kt.

Kai vartojame kreipinį su pažyminiu, pažyminio formą privalome vartoti įvardžiuotinę: mieloji drauge, gerbiamieji kolegos, brangieji seneliai, garbusis Kunige, gerbiamasis direktoriau ir pan. Tik tuo atveju, kai šalia pažyminio dar vartojame priedėlį, pažyminio forma neįvardžiuotinė, pvz., didžiai gerbiamas Profesoriau.

Kai kreipiamės pavarde ir prie pavardės pridedame pažyminį, pažyminys taip pat turi būti įvardžiuotinis: gerbiamieji Daukšai, mielieji Balniai.

Pagarbūs kreipiniai (ir jų santrumpos) visada rašomi didžiosiomis raidėmis: Lietuvos Respublikos Prezidente, Ekscelencija, Jūsų Ekscelencija (J.E.) – kreipimesi į vyskupą, arkivyskupą, į nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių (užsienio šalyje, kurioje ambasadorius reziduoja), Eminencija, Jūsų Eminencija (J.Em.) – į kardinolą, Šventasis Tėve, Jūsų Šventenybe – į popiežių ar kitą aukščiausio rango dvasios vadovą. Tinka rašyti ir Jo Šventenybe, Jo Ekscelencija.

Sveikinimo laiškuose, atvirukuose priimtina ir mandagu vartoti kreipinius pagal asmens visuomeninę padėtį, profesiją (ypač, jei tiksliai nežinome asmens vardo ir pavardės): direktoriau (-e), vadove, profesoriau (-e), pirmininke ir kt. Kartais šalia tokių kreipinių vartojame mandagumo ir pagarbos priedėlį (pone, ponia; panele, ponaiti): pone Direktoriau, ponia Ministre, panele Rita, ponaiti Arūnai. Tačiau būtina įsidėmėti, kad negalima kreiptis tik žodžiu Pone (Ponaiti) ar Ponia (Panele), būtinas vardas, pavardė, padėtis, profesija ar titulas. Kaip kreipsimės į moterį, panele ar ponia, lemia ne šeiminė padėtis (ištekėjusi moteris ar ne), o amžius. Geriau ir mandagiau apsirikti 20-metę moterį pavadinus ponia, nei 40-metę panele. Kreipinius panele ir ponaiti vartojame tada, kai kreipiamės į labai jauną asmenį.    

Dažnai prie pareigų (kartais ir prie priedėlio) pridedame įvardžiuotinį pažyminį: gerbiamasis generalini (ne generalinis!) Direktoriau, gerbiamasis pone (ne ponas!) Ministre, gerbiamoji ponia Direktore. Iš pagarbos pareigas reiškiantį žodį rašome didžiąja raide.

Žodžiai, kuriais mandagiai, su pagarba kreipiamės į kitą asmenį (ar asmenis), pradedami rašyti didžiąja raide: Pone, Ponia, Tamsta, Gerbiamasis, Jūs, Tu ir kt. Laiškuose, kvietimuose, sveikinimuose taip rašome ne tik kreipdamiesi, bet ir tekste. 

Kreipinys, vienas ir kartu su pažyminiu bei pagarbos priedėliu, yra skiriamas kableliu arba šauktuku. Jei po kreipinio parašome kablelį, tekstą turime pradėti mažąja raide.

Rašydami sveikinimą ar kvietimą, kreipinyje pažyminį ir pagarbos priedėlį rašykime nesutrumpintai: gerbiamasis pone Jonai Dagy, gerbiamoji ponia Beata Dagiene, gerbiamieji ponai Dagiai, gerbiamieji Kolegos. Adresate galima trumpinti, tačiau nevalia pamiršti, kad adresatas rašomas naudininko linksniu: Gerb. p. Jonui Dagiui ( ir gerb. p. J.Dagiui), gerb.  p. Beatai Dagienei (gerb. p. B.Dagienei), gerb. p. Dagiams.

Tu ar Jūs?

Jei tiksliai nežinote, kaip kreiptis į žmogų, visada kreipkitės Jūs. Taip sakydami niekada neįžeisite. Vyresnis asmuo, būdamas aukštesnio rango atstovu, gali kreiptis Tu, nes turi daugiau privilegijų ir taip kreipdamasis jis nepažeidžia jokių taisyklių. Tačiau bendraujant su aukštesnes pareigas užimančiu asmeniu, būtina kreiptis Jūs, Tu kreiptis nedera.

Ypač nedera kreiptis Tu į oficialius asmenis oficialių renginių metu. Net tuo atveju, kai oficialus asmuo yra jūsų draugas ar giminaitis, į jį oficialiame renginyje privalu kreiptis Jūs.

Neoficialioje aplinkoje dažniausiai vyrauja neformalus bendravimo stilius, todėl ir kreipiniai vartojami pagal susitarimą (nepaisant rangų kreipiamasi tu arba vardu). Jei susitarimo nėra, į aukštesniojo rango asmenį kreipiamasi Jūs.

Kreiptis Tu tinka bendraujant su draugais, bičiuliais, broliais, seserimis ar artimais žmonėmis. Bendraujant su tėvais galima kreiptis ir Tu, ir Jūs, priklausomai nuo to, ar tėvams ir vaikams tai priimtina.

Zina Eklerienė, Vyriausioji kalbos tvarkytoja
(parengta pagal VLKK konsultacijų banko duomenis)