Pradžia
Lt En
Pradžia
lt
en

Kas tas švogeris?

Tarmėse paplitusius žodžius vartojame tik tam tikroje aplinkoje – kai kalbame su draugais, savo prigimtine tarme ar specialiose mokomosiose parodomosiose laidose. Tačiau, kai išgirsti garbius Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės vyrus radijo ir televizijos laidose kalbančius apie švogerių kraštą, darosi nejauku.

Jei labai knieti šį žodį pavartoti, tai nepamirškime pridurti: ,,Kaip liaudyje sakoma“. Vadinamajam elitui nereikėtų viešumoje kalbėti kaip kaime pas dieduką, reikėtų jausti, kada ir kur tinka buitinis stilius.

Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ pažymėta, kad švogeris paplitęs Žemaitijoje, rečiau Vidurio Lietuvoje. Šio žodžio vartojimo pavyzdžių iš Sūduvos krašto nepateikta, nors tarmėje jį galima sutikti. Gal šis žodis atėjęs į mūsų kraštą kartu su žmonių migracija. Švogeris – svetimos kilmės žodis, patekęs per lenkų ir baltarusių kalbą. Skolintą giminystės pavadinimą reikėtų keisti lietuvišku žodžiu svainis. Švogerka keistina svaine; moša; broliene (Kalbos patarimai. Kn, 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005, p. 110).

Įdomūs vedybų giminaičių vadinamai. Štai vyro motina – anyta, tėvas – šešuras (kai kuriose vietose jie vadinami uošviais); vyro brolis – dieveris, vyro sesuo – moša (dabar paplito - svainiai), vyro brolio žmona – svainė (senasis pavadinimas - jentė); žmonos tėvas – uošvis, žmonos motina – uošvė, žmonos brolis – svainis (seniau - laigonas), žmonos sesuo – nuo seno vadinama svainė; brolio žmona – brolienė arba svainė, sesers vyras – svainis. Dabartiniu metu visus vedybų giminaičius linkstama vadinti svainiu ir svaine. Šių žodžių reikšmės labai išsiplėtę, bet dar nereikėtų išbraukti iš vartosenos ir senesniųjų pavadinimų, tokių kaip moša, anyta, šešuras ir kt.


Kalbos tvarkytoja Marija Žvinakevičienė


Komentarai

{{msg}}

Vardas
El. paštas
Komentaras

Ačiū, komentaras bus matomas kai administratorius jį patvirtins.
{{comment.name}} {{comment.time | u2date : 'yyyy.MM.dd'}}
{{comment.comment}}