Pradžia
Lt En
Pradžia
lt
en

Lietus ir Lietuva

„Palanga – reiškia lyja lietus“ (R. Roždestvenskis). Ar tikrai Lietuvoje daug lyja? Galėtų atsakyti meteorologai. Tačiau apie lietų kalbame daug, tik ar visada paieškome tinkamų žodžių. Dažnas sakome: lietus lyja. O pamėginkite kitaip:  Lietuko užmetė menką eilutę, lietutis nulijo, žemelę pakrapino, nukliokė, nuošė, nugrumėjo. Juk lietaus būna visokio. „Lietuvių kalbos žodyne“ užrašyta apie dvidešimt smulkaus lietaus pavadinimų: druokena, druoklys, dulksna (-as), dulksnis (-ys), miglius, myglius, purkšlė, purkšlys, purkšna, purkštas, purškalas, purškulys, purškutė, purškutis. Gausu ir mažybinių formų: lietučiukas, lietelis, lietukas, lietutelis, lietulis, lietutis, lytutis, lytužis.

Ir visi šitie lietūs - staigūs, smarkūs, trumpi, šilti, sodrūs, gausūs, smulkūs - plaka, pila, pliaupia, merkia, driuokia, krapnoja, purškia, barbena; pliauškia. Smarkų lietų pavadiname liūtimi, pyla, bangus lietus, skalsus lietus. Smarkus lietus ne tik lyja, dar ir gožia, kliokia, lieja, merkia, telžia, žliaugia, žliogia, žliuga, žliugina, žliunga; pliaupia kaip iš dūdų, lyja kaip iš maišo, kaip iš kibiro, kaip ant šunies, kaip ant sauso šieno, lyja pilnu lašu.

Kartais lietus labai laukiamas, todėl sakoma: Bus lietaus kaip pieno saldaus; Lyja lietus per karaliaus pietus (flk.) Grybų lietus (Igliauka). Kas lietuj pjauna, tas pagadoj gauna (Išlaužas). Lietum pjauk – pagadon veši (Krosna). Iš kur vėjas, iš ten ir lietus. Trokšta kaip volungė lietaus (Šatės); Lietaus reikia kaip druskos in puodą (Kruonis). Prieš lietų žiedai labai kvepia (Upytė). Kaip šuva prieš lietų žolę ėda (Kupiškis). Jeigu volungė medy gieda, bus lietaus (Tauragė). Lietus pusę bado, o pagada čielą badą padaro (Simnas).

Kartais lietus nuspėjamas: Į vakarą turbūt lietaus bus: kregždės tik laksto pačioj pažemėj (Surviliškis); Jei gandrai naktį kalena snapais, būs lytaus (Kražiai); Kuomet volungė gieda, į trečią dieną lytaus būs (Viekšniai); Krupės (rupūžės, pamatinės) papamačiuos (po pamatais) kurka priš lytų (Plateliai); Mašalai kanda kaip pasiutę turbūt prieš lietų (Daukšiai); Kad lydeka išsikelia į viršų, bus lietaus (Surviliškis); Jei mėsa, lašiniai rasoja – bus lietaus (Šakyna); Noris miego – bus lietaus (Dusetos); Prieš lietų tai tankiausia vakaruos saulė brenda debesin (Antalieptė).

Visoje Lietuvoje daug kalba apie lietų, gal todėl  kalbininkai (Staševskis, Briunkeris) bandė tiesiogiai sieti Lietuvos vardo kilmę su lietumi. Esą Lietuva – tai šalis, kurioje daug lyja, todėl vietovei ir prigijo toks pavadinimas. Tačiau šis kildinimas gana greitai buvo paneigtas. „Realiausia Lietuvos vardą kildinti nuo upės Lietuva, esančios Jonavos rajone. Tuo tarpu upėvardį galima kildinti nuo žodžio lieti, o lieti yra tos pačios šaknies, kaip ir lietus. Tokiu būdu įžvelgti netiesioginį ryšį tarp lietaus ir Lietuvos galima, – mano kalbininkas L. Bilkis.


Kalbos tvarkytoja Marija Žvinakevičienė

Komentarai

{{msg}}

Vardas
El. paštas
Komentaras

Ačiū, komentaras bus matomas kai administratorius jį patvirtins.
{{comment.name}} {{comment.time | u2date : 'yyyy.MM.dd'}}
{{comment.comment}}