Pradžia
Lt En
Pradžia
lt
en

Pusiaužiemis

Pusiaužiemis. Kirmėlinė. Krikštai. Kad ir kaip pavadinsim, pataikysim – būtent taip mūsų senoliai sausio 25-ąją vadino.

Rodos, visai neseniai šaukėm mes tą žiemą, ilgesingai dairėmės į dangų laukdami sniego, ir še tau – pusiaužiemis. Toks keistokas, nes sniego ir vėl nėra. Tai gal geriau lai būna Kirmėlinė (Krikštai). Tikėta, kad šiandien avilyje pradeda vaikščioti bitės, kad atgyja ir iš girių į namus šliaužia gyvatės. Tai pagoniškoji Kirmių šventė, kai mūsų protėviai prie vaišių stalo kviesdavo naminius žalčius, kad šie, visų valgių paragaudami, juos palaimintų (pakrikštytų), kartu palaimindami ir būsimus darbus, ir būsimą derlių. Krikštai (kirmėlinė) – naujo virsmo metas, lyg naujų metų pradžia.

Kokia gi, pasak mūsų senolių, būsianti antroji žiemos pusė? Senoliai išsiaiškindavo gamtą stebėdami. Ar pavasaris bus ankstyvas, spręsdavo iš barsuko (arba meškos) elgesio, nes tikėjo, kad būtent šiandien šie gyvūnai pabunda ir ant kito šono verčiasi dar antrą miegą numigti. Arba nesiverčia. Čia jau nuo to, ką pasidairyti iš olos ar irštvos išlindę pamato. Ir čia mūsų protėviai, o gal tyrėjai, protėvių gyvenimą ir pasaulėžiūrą analizavę, mums mįslę pakiša.

Vieni sako, kad  jei šiandien popietė bus saulėta, barsukas pamatys savo šešėlį ir jau miegot neguls. Kaip gulsies, jei saulelė šildo, tuoj visą sniegą nutirpdys, bus pavasaris ankstyvas. O štai jei popiet bus apniukę, kiek pavaikščiojęs barsukėlis grįš olon, drėbsis ant antro šonelio ir parps dar tiek, kiek jau miegojo. O mums pavasario teks ilgėliau palūkėti.

O  kiti teigia, jog atsibudusi, kad ant kito šono persiverstų, meška taip pat apsidairyti išlendanti. Jeigu apsidairiusi savo ilgą šešėlį pamato (saulėta popietė), mano, kad pavasaris dar toli, vėl gulasi ir užmiega. Jei šešėlio nepamato (popietė apniukusi), jau nesigula, ir pavasaris būna ankstyvas.

Štai taip. Ir kas galėtų pasakyti, kaip ten iš tiesų yra? O gal taip ir turi būti. Meškos požiūris juk nebūtinai turi sutapti su barsuko požiūriu. Juk mes irgi kiekvienas turime savo nuomonę, nusistatymus ir visokius kitokius tik mums būdingus „supratimus“. Kas ten žino, koks tuomet, kai analizavo, kurio tyrėjo požiūris buvo...

O mūsų senoliai tikėjo, kad jei šiandien popietė bus saulėta, mūsų laukia graži ir dosni vasara; jei debesuota – metai bus liūdni. Būtų gerai, kad kuo mažiau snigtų ir lytų, nes krituliai, kaip mūsų protėviai tikėjo, reiškia visa ko didelį pabrangimą ir tuščias kišenes. O kurie gi iš mūsų norim likti tuščiomis kišenėmis? Nors paimk ir užrišk tą dangų, kad kritulių neatseikėtų. Neblogai būtų, jei ir vėjas šiandien nešėltų, mat didelis vėjas gali atpūsti neramius metus. Senovėje šiandien  neverpdavo, nekaršdavo vilnos (kad kandys vilnonių drabužių nekapotų), nevažiuodavo į mišką malkų, bet būtinai eidavo į sodą, papurtydavo obelis, iš miego pažadindavo.

Ir dar: nevalgykite šiandien bulvių! Tada naujasis bulvių derlius rudenį bus geresnis nei geras.

Smagaus pusiaužiemio!

 

Zina Eklerienė
Vyriausioji kalbo tvarkytoja

Komentarai

{{msg}}

Vardas
El. paštas
Komentaras

Ačiū, komentaras bus matomas kai administratorius jį patvirtins.
{{comment.name}} {{comment.time | u2date : 'yyyy.MM.dd'}}
{{comment.comment}}